Teresė Mikeliūnaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Teresė Mikeliūnaitė
Teresė Mikeliūnaitė.jpg
Gimė: 1928 m. lapkričio 3 d.
Panevėžys
Mirė: 1984 m. gegužės 18 d. (55 metai)
Anykščiai
Tėvas: Kazys Mikeliūnas
Motina: Ieva Mikeliūnienė
Veikla: muziejininkė, kraštotyrininkė, literatė

Teresė Julija Mikeliūnaitė (1928 m. lapkričio 3 d. Panevėžyje1984 m. gegužės 18 d.Anykščiuose) – muziejininkė, kraštotyrininkė, literatė, kultūros organizatorė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigusi aukso medaliu Panevėžio mergaičių gimnaziją, 19481953 m. studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. Po studijų 1953 m. dirbo Troškūnų vidurinėje mokykloje (Anykščių raj.) lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. 19541959 m. dirbo tuometiniame Troškūnų rajone vietos valdžios įstaigose, buvo atsakinga už švietimo, kultūros reikalus. Kelis kartus buvo išrinkta Anykščių rajono Liaudies deputatų tarybos deputate. Nuo 1960 m. iki gyvenimo pabaigos dirbo Anykščių A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinio muziejaus direktore.

Palaidota Panevėžio kapinėse.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

T. Mikeliūnaitės iniciatyva Anykščių krašte buvo įrengtos naujos muziejinės ekspozicijos ir suformuotas muziejų tinklas. JI sugebėjo išskirti Anykščių krašto muziejus iš dešimčių standartinių Lietuvos rajonų muziejų gretos. Jos rūpesčiu buvo perdengtas Antano Baranausko klėtelės gaubtas ir konservuota pati klėtelė (1974 m.), restauruota Jono Biliūno memorialinė sodyba, Antano Vienuolio sodyba pritaikyta lankytojų srautui, o 1982 m. restauruotas ir rašytojo namas, sutvarkytas Didžiulių šeimos namas Griežionėlėse, pastatytos naujos administracinės muziejaus patalpos su parodų sale ir fondų saugykla. 1968 m. jos iniciatyva buvo priimtas sprendimas pritaikyti apleistą Anykščių koplyčią visuomeninio muziejaus įrengimui.

19621984 m. T. Mikeliūnaitė taip pat buvo Lietuvos paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Anykščių skyriaus tarybos pirmininkė.[1] Ji organizavo kraštotyros ekspedicijas po anykštėnų rašytojų gimtuosius kaimus. Ji buvo Arklio muziejaus tarybos narė, visuomeninių mokyklų muziejų steigimo iniciatorė.

T. Mikeliūnaitė rašė apsakymus, stilizuotos tautosakos padavimus, publicistikos straipsnius, daugiausia apie Anykščių kraštą. Jie buvo publikuoti periodikoje ir rinkiniuose ir padėjo pagrindus Anykščių krašto literatūrinio paveldo tradicijų plėtrai. Po T. Mikeliūnaitės mirties 1990 m. išleista jos literatūrinio palikimo knyga.[2]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • T. Mikeliūnaitei buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusios kultūros ir švietimo darbuotojos vardas (1983 m.).
  • Anykščių rajono savivaldybė kasmet skiria Anykščių rajono Teresės Mikeliūnaitės kultūros premiją ypač pasižymėjusiems anykštėnams ar Anykščių krašto kultūros projektams (nuo 2001 m.).[3]
  • T. Mikeliūnaitės vardą pasirinko Lietuvos kraštotyros draugijos Anykščių skyrius.
  • Atminimo lentos įrengtos prie Anykščių A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinio muziejaus (aut. Jonas Tvardauskas) bei Panevėžyje, Sodų g. 7A, kuriame ji gimė ir augo.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]