Vincas Vitkauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vincas Vitkauskas
General Vincas Vitkauskas (1890–1965).jpg
Gimė: 1890 m. spalio 4 d.
Užbaliai, Pajevonio valsčius
Mirė: 1965 m. kovo 3 d. (74 metai)
Kaunas
Sutuoktinis(-ė): Natalija Vitkauskienė
Vaikai:

Laimutė Vitkauskaitė-Matukonienė

Veikla: valstybės ir karinis veikėjas
Partija: 1950 m. SSKP
„Liaudies vyriausybė“: Vincas Vitkauskas pirmas iš dešinės, 1940 m.

Vincas Vitkauskas (1890 m. spalio 4 d. Užbaliuose, Pajevonio valsčius, Vilkaviškio apskritis1965 m. kovo 3 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse) – Lietuvos ir SSRS valstybės ir karinis veikėjas, divizijos generolas, LTSR veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1914 m. Oriole baigė gimnaziją. Studijavo Maskvos universiteto Matematikos fakultete, vakarais mokėsi Stroganovo dailės mokykloje. 1916 m. mobilizuotas, tarnavo Rusijos kariuomenėje. Baigė Maskvos karo mokyklą, kovojo Pirmojo pasaulinio karo frontuose.

Tarpukaris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1918 m. sugrįžo į Lietuvą. Nuo 1919 m. sausio 1 d. Lietuvos kariuomenės savanoris, dalyvavo kautynėse su bermontininkais ir lenkais. 1919 m. lapkričio mėn. suteiktas kapitono laipsnis. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos sukilime, Klaipėdos komendantas, majoras.

1923 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus. 19251927 m. Devintojo pėstininkų pulko vadas. 1926 m. pulkininkas leitenantas. 1927–1930 m. Aukštųjų karininkų kursų lektorius. 1929 m. pulkininkas. 1930 m. baigė Aukštesniųjų kariuomenės viršininkų kursus.

1930–1939 m. dirbo kariuomenės Generaliniame štabe, kariuomenės inspekcijos pėstininkų skyriaus viršininkas, pėstininkų inspektorius. 1935 m. brigados generolas. 1939 m. balandžio 12 d. I-osios pėstininkų divizijos vadas, 1939 m. birželio 13 d. divizijos generolas. Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės vadas. 1939 m. rudenį Vilniaus rinktinės žygis prasidėjo tose pačiose Širvintų apylinkėse, kur 1920 kovų už nepriklausomybę metu Vincas Vitkauskas buvo sunkiai sužeistas. 1940 m. sausio 22 d. paskirtas laikinai eiti kariuomenės vado pareigas. Nuo balandžio 22 d. iki SSRS okupacijos 1940 m. birželio 15 d. Vyriausiasis kariuomenės vadas. [1] Valstybės gynimo taryboje priešinosi kariuomenės panaudojimui prieš kraštą okupuojančią Raudonąją armiją. [2][3]

Sovietmetis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1940 m. birželio 17 d. – liepos mėn. marionetinės Justo Paleckio „Liaudies vyriausybės“ krašto apsaugos ministras. 1940 m. rugpjūčio mėn. kaip Liaudies Seimo įgaliotosios komisijos narys dalyvavo SSRS AT VII nepaprastojoje sesijoje. [4]

1940 m. rugpjūčio 27 d. paskirtas LR Krašto apsaugos ministerijos Vyriausiosios likvidacinės komisijos pirmininku. [5] 1940 m. rugpjūčio mėn. – 1941 m. birželio mėn. vadovavo Raudonosios armijos 29-ajam teritoriniam šaulių korpusui. 1941 m. birželio-gruodžio mėn. Maskvoje mokėsi Aukštųjų vadų tobulinimosi kursuose prie Generalinio štabo akademijos. 19421945 m. dėstė Frunzės karo akademijoje Maskvoje.

1946 m. grįžo į Lietuvą. 1946–1950 m. Kauno valstybinio universiteto, 1950–1954 m. Kauno politechnikos instituto karinės katedros vedėjas.

1941–1954 m. SSRS AT, 19551963 m. LSSR AT deputatas. [6][7]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]