Anarchija Žirmūnuose

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Anarchija Žirmūnuose
Anarchija Žirmūnuose.jpg
PavadinimasAnarchija Žirmūnuose
Kilmės šalisLietuva
RežisieriusSaulius Drunga
Prodiuseris (-iai)Ieva Norvilienė
Scenaristas (-ai)Saulius Drunga
VaidinaToma Vaškevičiūtė
Severija Janušauskaitė
Jūratė Onaitytė
Metai2010
Žanrasironiška drama
Trukmė90 min.
Kalbalietuvių k.
Biudžetas100 tūkst. eurų[1]
IMDb įrašas

Anarchija Žirmūnuose (angl. Anarchy in Žirmūnai) – 2010 m. vaidybinis pilnametražis filmas, 90 min. trukmės. Filmą prodiusavo nepriklausoma Lietuvos kino gamybos kompanija „Tremora“ kartu su Vengrijos kino kompanija „Katapult Film“. Filmo indeksas – T.

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Naivi provincialė Vilė atvyksta į didmiestį studijuoti. Beieškodama nebrangaus nuomojamo buto, mergina susiduria su anarchistine simbolika išmargintu skelbimu, kuris atveda pas jo autorę – berniukiškai atrodančią vienmetę Sandrą. Merginos pajunta abipusę simpatiją ir Vilė tampa Sandros nuomininke. Nedrąsiai dideliame mieste besijaučianti Vilė nuo pat pirmųjų apsistojimo dienų gauna puikų gidą – visuomet energingą ir optimistiškai nusiteikusią Sandrą. Lengvai ir nerūpestingai žongliruodama anarchijos sąvoka, miesto mergina naujai draugei stengiasi įrodyti ir parodyti, kad tikrai yra būdų įveikti vienatve ir abejingumu atvykėlį gąsdinantį didmiesčio pasaulį.

Anarchistinės Sandros filosofijos vedama Vilė palengva kratosi savo provincialaus drovumo ir baimių, tačiau, atsitiktinai susipažinusi su didmiesčio pankų bendruomenės nariu, supranta, kad jos draugės propaguojama „anarchija“ neturi nieko bendra nei su kontrakultūra, nei su politika. Šis Vilės atradimas netikėtai sukelia didžiulius įtarimus, priverčiančius naujai pažvelgti į netradicinius Sandros sugebėjimus, bylojančius apie kriminalinę praeitį…

Produkcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2005 m. Vilniuje vykusių kino scenaristų kūrybinių dirbtuvių metu Sauliaus Drungos sukurtas scenarijus buvo pastebėtas kino pedagogo David Wingate, kuris S. Drungą rekomendavo Vokietijoje vykusiems kino dramaturgų kursams „Sources 2“. Kursų metu S. Drungos sukurtas scenarijus „Anarchija Žirmūnuose“ 2007 m. buvo apdovanotas Europos Komisijos „Media“ paramos programos audiovizualiniam sektoriui Naujojo talento prizu (angl. New Talent Award), apdovanojimas įteiktas Kanų kino festivalyje. Tais pačiais metais S. Drunga apdovanotas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos skiriama Metų debiuto premija. Pagal šį scenarijų filmas buvo kurtas tris metus,[2][3] filmavimas užtruko tris savaites.[4] Filmo gamybą parėmė LR kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas bei „Media“ programa. 2012 m. parengtas pirmasis Lietuvoje filmo audio pasakojimas, suteikiantis galimybę su filmu susipažinti regėjimo negalią turintiems asmenims. [5]

Pasak pagrindinių vaidmenų atlikėjų T. Vaškevičiūtės ir S. Janušauskaitės, pirminiame montaže herojų sekso scena truko beveik porą minučių ir galutiniame variante buvo gerokai sutrumpinta. S. Drunga vėliau paaiškino, jog nematė reikalo ekrane ištęsti tokios intymių išgyvenimų simuliacijos.[6]

Vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai:

Kiti:

Kūrybinė grupė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kritika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kino kritikė Auksė Kancerevičiūtė filmą pavadino „lėkštu“ ir „mėgėjišku“ teigdama, jog kūrinys nepasižymi žadėtu ir reklamuotu netradiciškumu. Pasak kritikės, filmo personažai pernelyg stereotipiški, atsainiai motyvuoti, siužeto eigoje nesivysto.[3] Laukto netradiciškumo trūkumą pabrėžia ir ore.lt apžvalgininkas Kilijonas Šikšnelis, filmo lyrizmą ir mąslumą lygindamas su Algimanto Puipos produkcija.[4]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kanų kino festivalis – Media New Talent prizas už geriausią scenarijų, 2007 m.
  • Kaliningrado kino festivalis „Baltijos debiutai“ – specialus prizas, 2011 m.[7]
  • Maskvos 33-iasis kino festivalis – konkursinės programos „Perspektyvos“ prizas, sidabrinė šv. Jurgio statulėlė, 2011 m.[8]
  • Ketvirtoji lietuviško kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2011“ ceremonija – nominantas kategorijoje „Geriausias pilnametražis filmas“.[9]

Pasak filmo prodiuserės Ievos Norvilienės,[10] Kanų kino festivalio metu buvo sudaryti susitarimai dėl filmo platinimo Didžiojoje Britanijoje ir JAV. Tarptautinio Berlyno kino festivalio metu sudaryti susitarimai dėl filmo platinamo svarbiausiose Europos kino rinkose: Italijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Monake, Andoroje, Korsikoje, Liuksemburge. Taip pat filmas parduotas rodyti Rusijos, buv. sovietinių respublikų, Makedonijos, Taivano rinkose.

Iki 2012 m. šis filmas buvo parodytas kino festivaliuose bei renginiuose:

  • Lietuvos „Kino pavasaris 2011“,
  • Maskvos „MIFF-2011“, Svetlogorsko „Baltijos Debiutai“, Anapos „KinoShok“, Sankt Peterburgo „Deboshir Film Festival“ (Rusijoje),
  • Rygos „Arsenal“ (Latvijoje),
  • Torunės „Camerimages“ (Lenkijoje),
  • Skopjės „Cinedays“ (Makedonijoje),
  • Brisbeno „Queer Film Festival“ (Australijoje),
  • Segovijos „Muces“ (Ispanijoje),
  • Kopenhagos „Mix“ (Danijoje),
  • Silverspringe, Amerikos kino institutas, (JAV),
  • Goa „IFFI-2011“ (Indijoje).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]