Kristupas Zenovičius (1540–1614)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kristupas Zenovičius (1540–1614)
Zenavičiai
Herbas „Deszpot“
Herbas „Deszpot“
Gimė 1540 m.
Mirė 1614 m. (~74 metai)
Tėvas Jurijus Zenovičius
Sutuoktinis (-ė) Teodora Valavičiūtė
Vaikai Mikalojus Boguslavas,
Sofija

Kristupas Zenovičius (apie 15401614) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas ir valstybės veikėjas. Bresto kaštelionas (1585–1588) ir Bresto vaivada (1588-1614). Evangelikas reformatas, Reformacijos šalininkas. Smurgainyse ir Gluboke įkūrė bei globojo kalvinistų bendruomenes. Bibliofilas ir publicistas, popieriaus fabriko Smurgainyse įkūrėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos didžiosios kunigaikštystės bajorų Zenovičių giminės atstovas, herbo „Despot“ savininkas. Jurijaus Zenovičiaus sūnus.

Baigė Ciuricho universitetą. Vėliau vertėsi švietėjiška veikla. 1590 m. Smurgainyse pastatė popieriaus fabriką (malūną), gaminusį popierių su Zenovičių herbiniu antspaudu. 1602-1612 m. K. Zenovičiaus rūpesčiu ir lėšomis Smurgainyse pastatyta mūrinė Evangelikų reformatų bažnyčia, atidaryta mokykla, kuriai jis padovanojo savo turtingą asmeninę biblioteką.

Lenkų kalba parašė traktatą "Tragedija, arba Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės nuosmukio pradžia", kurioje vaizdžiai aprašė Vilniaus vaivados Kristupo Radvilos Perkūno ginčą su Vilniaus kaštelionu Jeronimu Chodkevičium dėl kunigaikščių Olelkaičių paveldo - Slucko kunigaikštystės, 1600 m. vos neperaugusį į pilietinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karą. Šiame ginče, kuris 1600 m. pasibaigė Jonušo Radvilos ir Sofijos Olelkaitės vedybomis, K. Zenovičius palaikė Radvilas.

Po Kristupo Zenovičius mirties našle likusi jo žmona Teodora atsimetė nuo kalvinizmo ir tapo unite. Abu Kristupo Zenovičiaus vaikai iš kalvinizmo taip pat pasitraukė ir 1620 m. tapo katalikais.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvo vedęs tik kartą - Teodorą Valavičiūtę, Naugarduko kašteliono Grigaliaus Valavičiaus dukterį. Turėjo sūnų Mikalojų Boguslavą ir dukterį Sofiją (Stanislovo Kiškos, o po to Aleksandro Sluškos žmona)

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Насевіч В. Зяновічы // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. Т.1: Абаленскі – Кадэнцыя / Рэдкал.: Г.П. Пашкоў (гал.рэд.) і інш.; Маст. З.Э. Герасімовіч. – Мн.: БелЭн, 2005. – 688 с.: іл. С. 661. ISBN 985-11-0315-2 ISBN 985-11-0314-4 (т. 1)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinis postas
Prieš tai:
Bogdanas Sapiega
POL województwo mińskie IRP COA.svg
Bresto kaštelionas

15851588
Po to:
Adomas Ipatijus Pociejus