Agluonėnai
| Agluonėnai | ||
|---|---|---|
| ||
  Agluonėnai |
||
| 55°35′13″š. pl. 21°23′49″r. ilg. / 55.587°š. pl. 21.397°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Klaipėdos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Agluonėnų seniūnija | |
| Gyventojų | 527 | |
 Vikiteka |
Agluonėnai | |
| Istoriniai pavadinimai | vok. Aglohnen | |
Agluonėnai – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybėje, kairiajame Minijos intako Agluonos krante, 6 km į šiaurės rytus nuo Priekulės. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Veikia Agluonėnų pagrindinė mokykla, biblioteka (nuo 1958 m.), darželis „Nykštukas“, paštas (LT-96020), kaimo turizmo sodyba „Čepų sodyba“. Kaime stovi aukščiausias Klaipėdos rajono Bobės ąžuolas, prie Agluonos 1989 m. pradėtas sodinti Lietuvininkų ąžuolynas. Etnografinė sodyba, kurioje yra įrengtas muziejus. Yra sutvarkytos Agluonėnų senosios kapinės.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaimo vardas – vandenvardinis vietovardis, priesagos -ėn- vedinys nuo čia pratekančios Agluonos upės.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmą kartą gyvenvietė paminėta 1540 m. Klaipėdos valsčiaus gyventojų mokesčių knygoje,[3] 1736 m. atidaryta pradinė mokykla. 1758 m. pirmąkart pažymėta J. Enderšo sudarytame Prūsijos žemėlapyje. XIX a. Agluonėnai – kaimas Klaipėdos apskrityje, jame veikė pašto stotis.[4]
Nuo 1907 m. pro Agluonėnus maršrutu Klaipėda–Pėžaičiai pradėjo kursuoti siaurasis traukinukas.[3] Prie Lietuvos Agluonėnai kartu su Klaipėdos kraštu, prijungti 1923 m. Nuo 1950 m. „Jaunosios Gvardijos“ kolūkio centrinė gyvenvietė.[5]
1958 m. įsteigta biblioteka, vaikų darželis-mokykla, kultūros namai. Sovietmečiu kaime buvo įrengtas muziejus, veikiantis ir dabar.
1997 m. Agluonėnuose pradėta teikti kasmetinę kraštietės rašytojos Ievos Simonaitytės vardo premiją.
2013 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-1513 patvirtino Agluonėnų herbą.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1874–1944 m. | Agluonėnų valsčiaus centras | Klaipėdos apskritis |
| 1944?–1950 m. | Priekulės valsčius | |
| 1950–1959 m. | Agluonėnų apylinkės centras | Priekulės rajonas |
| 1959–1995 m. | Klaipėdos rajonas | |
| 1995– | Agluonėnų seniūnijos centras | Klaipėdos rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||
| 1871 m.[6] | 1905 m.[7] | 1925 m. | 1939 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 121 | 137 | 111 | 423 | 99 | 106 | ||
| 1979 m.sur.[9] | 1984 m.[10] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | ||
| 258 | 399 | 551 | 653 | 605 | 527 | ||
| |||||||
Garbės piliečiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Jonas Čepas – karčiamos savininkas, Agluonėnuose vykstančių kultūrinių renginių mecenatas.
- Domas Kaunas (1949–), knygotyrininkas, edukologas, parašęs knygą apie Agluonėnus.
- Silva Pocytė (1969–), Mažosios Lietuvos tyrinėtoja, mokslininkė, daktarė nusipelniusi krašto rašytoja ir poetė.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Agluonėnų karčiama -
Nepriklausomybės paminklas Agluonėnuose -
Čepų sodyba Agluonėnuose -
Ąžuolynas Agluonėnuose
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai. – Vilnius, 2020. // psl. 60
- ↑ 3,0 3,1 „Klaipėdos rajono savivaldybė, Gargždai. Agluonėnų seniūnija“. klaipedos-r.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-05-01. Nuoroda tikrinta 2016-05-01.
- ↑ Agłony. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 24 psl. (lenk.)
- ↑ Agluonėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 154 psl.
- ↑ Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Domas Kaunas. Agluonėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 17
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
| ||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
GARGŽDAI – 21 km DOVILAI – 15 km Ketvergiai – 11 km |
Šiūpariai – 9 km |
| ||||||||
|
Pėžaičiai – 7 km | ||||||||||
| PRIEKULĖ – 7 km | Vanagai – 4 km | ||||||||||
