Vanagai (Klaipėda)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Vanagai
Vanagu baznycia 7.JPG
Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčia

Vanagai
Koordinatės 55°34′01″š. pl. 21°25′08″r. ilg. / 55.567°š. pl. 21.419°r. ilg. / 55.567; 21.419 (Vanagai)Koordinatės: 55°34′01″š. pl. 21°25′08″r. ilg. / 55.567°š. pl. 21.419°r. ilg. / 55.567; 21.419 (Vanagai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybės vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Agluonėnų seniūnija
Gyventojų skaičius 170 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: Vanagai (Klaipėda)Vikiteka

vok. Wannaggen

Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Vanagaĩ
Kilmininkas: Vanagų̃
Naudininkas: Vanagáms
Galininkas: Vãnagus
Įnagininkas: Vanagaĩs
Vietininkas: Vanaguosè

Vanagai – kaimas Klaipėdos rajone, į pietus nuo Agluonėnų. Seniūnaitijos centras. Stovi Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčia (nuo 1909 metų), turi etnografines kapines (Vanagų kaimo etnografinės kapinės)

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas XIX a. priklausė Priekulės parapijai. 1901 m. įsteigta atskira Vanagų parapija.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1946 m. Vanagų apylinkės centras
sovietmetis Agluonėnų apylinkė
1995 Agluonėnų seniūnija


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2011 m.
1871 m. 1905 m. 1910 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[2]
224 386 432 236 238
1979 m.sur. 1987 m.[3] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
220 190 192 174 170


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaime gimė ir iki 1921 m. gyveno rašytoja Ieva Simonaitytė (1897–1978). Gimtąjį kaimą ji pavaizdavo garsiame romane „Aukštujų Šimonių likimas“.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Vanagai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 679 psl.
  3. Vanagai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 445 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]