Pėžaičiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Pėžaičiai
Pėžaičiai01.jpg

Pėžaičiai
Koordinatės 55°34′59″š. pl. 21°29′31″r. ilg. / 55.583°š. pl. 21.492°r. ilg. / 55.583; 21.492 (Pėžaičiai)Koordinatės: 55°34′59″š. pl. 21°29′31″r. ilg. / 55.583°š. pl. 21.492°r. ilg. / 55.583; 21.492 (Pėžaičiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybės vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Veiviržėnų seniūnija
Gyventojų skaičius 312 (2011 m.)

* vok. Pöszeiten

Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Pė́žaičiai
Kilmininkas: Pė́žaičių
Naudininkas: Pė́žaičiams
Galininkas: Pė́žaičius
Įnagininkas: Pė́žaičiais
Vietininkas: Pė́žaičiuose

Pėžaičiai – gyvenvietė Klaipėdos rajone, 10 km į šiaurės rytus nuo Priekulės, 7 km į vakarus nuo Veiviržėnų. Seniūnaitijos centras. Keliai į Klaipėdą, Gargždus, Veiviržėnus, Švėkšną. Per Pėžaičius teka upelis Aisė (Veiviržo dešinysis intakas).

Kaime yra Veiviržėnų gimnazijos skyrius, paštas (LT-96261), J. Lankučio bibliotekos filialas, medicinos punktas, dvi maisto parduotuvės, karčema. Gyvenvietės pietiniame pakraštyje yra kapinynas.

Pėžaičių girininkija yra įsikūrusi Ažpurvių kaime.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pėžaičių kaimas pastebimai išaugo XVIII a. 1785 m. vokiškai jis vadintas Pehszeiten arba Pehszen-Gerge. 1890 m. Pėžaičių kaimas priskiriamas naujai susikūrusiai Vanagų parapijai (prieš tai priklausė Priekulės parapijai). 18951944 m. Pėžaičiuose veikė vokiška pradinė mokykla (įkurta užeigos namuose). 1906–1944 m. į Pėžaičius iš Klaipėdos kursavo siaurasis traukinukas. XX a. pradžioje pastatyta traukinio stoties pastatas (dabar daugiabutis gyvenamasis namas). 1913 m. Pėžaičių kaime minima didelė lentpjūvė, paštas, telegrafas. Iki 1919 m. Pėžaičiuose buvo Vokietijos muitinė ir valstybinės sienos perėjimo punktas.

Tarpukaryje Pėžaičiuose veikė lietuvių Giedotojų choras, Santaros ir Visuomenės S-gos (įk. 1938 m.) skyriai, Jaunųjų ūkininkų ratelis. 1933 m. vasarą per repeticiją Giedotojų choras buvo užpultas vietinių smogikų ir sumuštas (Pėžaičiuose beveik 70 % gyventojų buvo vokiečiai). 1938 m. rugpjūčio 21 d. Pėžaičių kaimo kapinėse buvo pastatytas paminklas pagerbti žuvusiems I pasauliniame kare.

Pokaryje Pėžaičių kaime iš esmės pasikeitė gyventojai, senieji gyventojai pasitraukė į Vokietiją, kaimą apgyvendino žmonės iš kitų Lietuvos vietų. 1950 m. Pėžaičių kaimo teritorijoje susprogdinta partizanų slėptuvė su 4 partizanais (1990 m. toje vietoje pastatytas kryžius). Atnaujino savo veiklą mokykla. 1950–1961 m. buvo septynmetė, 1961–1986 m. – aštuonmetė, 1986–1998 m. – devynmetė, 1998–2003 m. – dešimtmetė, 2003–2008 m. pagrindinė, nuo 2008 m. – pradinė.

Sovietmečiu Pėžaičiai buvo „Pionieriaus“ kolūkio centrinė gyvenvietė. 19541963 m. – Pėžaičių apylinkės centras. Prijungta dalis Aisėnų kaimo teritorijos.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2011 m.
1871 m. 1905 m. 1910 m. 1925 m. 1959 m.sur.[2] 1970 m.sur.
161 216 270 231 259 311
1979 m.sur. 1986 m.[3] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
299 347 308 374 312 -


Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Albertas Juška. Mažosios Lietuvos Mokykla. Klaipėda. 2003. P.408

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Pėžaičiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 837 psl.
  3. Pėžaičiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 368 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pėžaičiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 668 psl.