Adrijos jūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Adrija)
Jump to navigation Jump to search
Adrijos jūra iš kosmoso
Sekli jūros pakrantė netoli Grado (šiaurės Italija)
Adrijos jūra ties Istrija Kroatijoje
Adrijos jūra ties Budva Juodkalnijoje

Adrijos jūra – Viduržemio jūros dalis, esanti tarp Apeninų ir Balkanų, šiauriau Otranto sąsiaurio.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinta Italijos miesto Adrijos (Rovigo provincija), kuris buvo jūros pakrantėje, Po ir Adidžės upių deltoje, vardu.[1] Iš pradžių taip graikai vadino tik šiaurinę jūros dalį (gr. Adrias Kolpos), vėliau šis pavadinimas imtas naudoti visai jūrai. Romėnai užę vadinao Mare Seperum arba Mare Hadriaticum.

Per du tūkstančius metų Po ir Adidžė sunešė tiek sąnašų į šioje vietoje seklią jūrą, kad dabartiniais laikais Adrijos miestas yra 25 km nuo pakrantės.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jūra driekiasi iš šiaurės vakarų į pietryčius 820 km – nuo Venecijos įlankos šiaurėje iki Otranto sąsiaurio pietuose, kur Adrijos jūra pereina į Jonijos jūrą. Adrijos plotis – nuo 93 iki 222 km, vidutinis 160 km. Jūra užima 132 tūkst. kv.km plotą. Šiaurinės dalies gylis siekia nuo 40 iki 200 m. Pietinė dalis yra žymiai gilesnė - tarp Diuresio ir Bario gylis siekia iki 1230 metrų.

Vakarinėje jūros pakrantėje yra Italija, o palei rytinį krantą – Kroatija, Juodkalnija ir Albanija. Nedidelė dalis pakrantės priklauso Slovėnijai bei Bosnijai ir Hercegovinai (26 km prie Neumo).

Pakrantės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaurės vakarinė dalis yra sekli su daugybe pakrantės lagūnų. Didžiausia iš lagūnų yra Venecijos. Toliau esanti rytinė Italijos pakrantė yra kalnuota, pakrantėje praktiškai nėra salų, kranto linija gana tiesi. Tik Apulijoje esantys Gargano kalnai apie 50 km išsikiša į Adrijos jūrą sudarydami pusiasalį.

Rytinėje pakrantėje į jūrą išsikiša Istrijos pusiasalis, visa pakrantė daugiausia kalnuota ir raižyta. Didžiąją rytinės pakrantės dalį užima Kroatijos regionas Dalmatija, jos krantas yra labai vingiuotas, turi daug salelių, įlankėlių ir labai populiarus tarp turistų. Dalmatijos salos yra Dinarų kalnų pakrantės kalnagūbrių viršūnės, o tarp kalnų buvę slėniai buvo užlieti leidžiantis vakarinei Balkanų pusiasalio daliai. Tarp didžiausių įlankų čia yra Triesto įlanka, o 30 km Kotoro įlanka Juodkalnijoje yra didžiausia Adrijos jūroje. Jūra prie kranto yra gili, dėl to gerai tinka laivybai. Piečiau Škoderio Albanijoje pakrantė smėlėta. Adrijos pakrantė baigiasi ties Vlora piečiau kurios palei Jonijos jūros pakrantę prasideda Albanijos Rivjera.

Uostai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarp didžiausių ir svarbiausių Adrijos uostų yra:

Salos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klimatui būdinga labai šilta, nelietinga ir sausa vasara bei švelni, iš dalies lietinga ir drėgna žiema. Žiemą Adrijos jūros regionas yra veikiamas aukšto slėgio sričių iš Atlanto. Dėl to pučia šilti pietiniai (sirokas) ir šalti šiaurės (mistralis ir bora) vėjai.

Upės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiausios į Adriją įtekančios upės yra Reno, Po, Adidžė, Brenta, Piavė, Soča, Zrmanja, Krka, Cetina, Neretva, Drinas.

Okeanologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jūros srovės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jūros srovės eina palei rytinę pakrantę į šiaurės ir palei vakarinę pakrantę į pietų pusę. Dažnai susidaro trys panašaus dydžio iš jūrų srovių sudaryti sūkuriai apimantys visą Adrijos jūros plotą (aukštutinėje, vidurinėje ir žemutinėje dalyse). Kadangi Adrijos jūra yra ištęsta ir su Viduržemio jūra jungiasi neplačiu (apie 70 km) sąsiauriu tai vandens apykaita su likusia Viduržemio jūros dalimi yra nedidelė.

Druskingumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Druskingumas jūros paviršiuje prie didelių upių deltų yra 2,5-3 proc. Toliau nuo upių deltų druskingumas šiaurinėje jūros dalyje yra apie 3,4 %, pietinėje dalyje – 3,9 proc. 10 metrų gylyje vandens druskingumas yra daugmaž toks pats kaip ir paviršiuje, išskyrus upių įsiliejimo vietas.

Vandens temperatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vandens temperatūra jūros paviršiuje vasarą (rugpjūtį) siekia 23 - 28 °C, įlankose ir pietuose gali pasiekti ir aukštesnę nei 30 °C temperatūrą. Žiemą (vasarį) temperatūra šiaurinėje dalyje nukrenta iki 7 °C, pietinėje - iki 15 °C.[2]

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vakariniame krante (Italijoje) pagrindiniai uostai – Venecija, Ankona ir Baris. Triestas taip pat anksčiau buvo svarbus uostas, bet dabar neteko savo reikšmės. Rytiniame krante didžiausi uostai yra Rijeka ir Splitas (abu – Kroatijoje). Adrijos jūroje gerai išvystyta žvejyba, gausu omarų, sardinių, tuno.

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valstybėse, esančiose palei Adrijos jūrą, didelę reikšmę turi turizmas. Čia esantys kurortai žinomi visoje Europoje, kai kurie ir pasaulyje. Tarp jų yra:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka