Jonijos jūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Jonijos jūra žemėlapyje
Jonijos jūra nuo Italijos krantų

Jonijos jūra (gr. Ιόνιο Πέλαγος, it. Mare Ionio) – Viduržemio jūros dalis, esanti tarp Graikijos ir pietinės Italijos, iš pietų jūrą riboja menama linija tarp Kretos bei Sicilijos salų. Su Adrijos jūra susijungia Otranto sąsiauriu, su Tirėnų jūra – Mesinos sąsiauriu, su Egėjo jūra – Korinto kanalu. Plotas – 169 000 km². Didžiausias gylis 5121 m (netoli Peloponeso pusiasalio), vidutinis – 2083 m. Pagrindinės įlankos – Taranto, Patrų ir Korinto. Rytiniame jūros pakraštyje yra salų grupė – Jonijos salos.

Jonijos jūros dugno didžioji dalis – plokščia 3000–4000 m gylio dubuma, nuklota terigeninėmis nuosėdomis.[1] Vandens paviršiaus temperatūra vasarį 14 °C, rugpjūtį 25,5 °C; priedugninio vandens sluoksnio temperatūra apie 13 °C. Druskingumas >38 ‰. Potvyniai kyla kas pusė paros, jų aukštis iki 0,4 m.[2]

Jonijos jūroje gaudomos skumbrės, raudonieji tunai, plekšnės, kefalės. Pagrindiniai uostai: Kerkyra, Patrai, Katanija, Sirakūzai ir Tarantas. Pakrantėse gausu kurortų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jonijos jūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 169–170 psl.
Commons-logo.svg

Vikiteka