Apulija
| Apulija Puglia | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
| |||||||
| Valstybė | |||||||
| Zona | Pietinė Italija | ||||||
| Administracinis centras | Baris | ||||||
| Provincijos | Baris, Barleta-Andrija-Tranis*, Brindisis, Fodžija, Lečė, Tarantas | ||||||
| Komunų skaičius | 258 | ||||||
| Gyventojų | 3 874 166[1] | ||||||
| Plotas | 19 541 km² | ||||||
| Tankumas | 198 žm./km² | ||||||
| ApulijaVikiteka | |||||||
Apulija (it. Puglia) – Italijos regionas, labiausiai nutolęs į pietryčius. Regiono sostinė yra Baris.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žemėlapyje Apulija sudaro vadinamąjį „bato užkulnį“. Apulija ribojasi su Bazilikata, Kampanija, Molise ir yra supamas Adrijos bei Jonijos jūrų. Nuo Albanijos Apuliją skiria Otranto sąsiauris, pietuose yra Taranto įlanka, šiaurėje – Manfredonijos įlanka.
Labiausiai į rytus nutolęs Italijos taškas – Otranto kyšulys nuo Albanijos nutolęs per 80 km.
Apulijos šiaurės vakaruose yra neaukšti Daunijos kalnai (aukštis iki 1152 m, Kornačinijos kalnas), viduryje – Le Murgijos kalnai, Gargano pusiasalyje – Gargano masyvas (iki 1056 m, Kalvo kalnas). Tarp Gargano masyvo ir Daunijos kalnų yra žema aliuvinė Tavoljerės lyguma, Salentinos pusiasalio pietuose – kalvota lyguma.[2]
Klimatas mediteraninis, sausas. Bari sausio vidutinė temperatūra 9, liepos 24 °C. Per metus iškrinta apie 600 mm kritulių. Miškai ir krūmai užima 8 % Apulijos teritorijos. Auga visžaliai krūmynai – makija, aukščiau – bukų, pušų, ąžuolų giraitės. Įsteigtas Gargano nacionalinis parkas.[2]
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apulijos regionas skirstomas į 6 provincijas:
- Bario provincija
- Barletos-Andrijos-Tranio provincija
- Brindizio provincija
- Fodžos provincija
- Lečės provincija
- Taranto provincija.

Miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžiausi Apulijos miestai:
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po Romos imperijos žlugimo į Apuliją traukė daug įvairių užkariautojų, tačiau jie ilgainiui neapsistodavo. Išimtis – Frydrichas II, paskutinis Hohenštaufenų linijos imperatorius. Jis regione pastatė daugybę pilių, kurios iki šiol puošia kraštovaizdį.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Svarbiausią vietą regiono ekonomikoje užima žemės ūkis. Palyginti su ES BVP išreiškiant perkamosiosios galios rodiklį, Apulijos indeksas – 71,6 (ES-25:100) (2003 m.).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Administrative Division: Italy. – City Population. Population statistics for countries, administrative divisions, cities, urban areas and agglomerations – interactive maps and charts. – citypopulation.de
- 1 2 Apulija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
| Italijos sritys | |
|---|---|
|
Abrucai | Aostos Slėnis | Apulija | Bazilikata | Emilija-Romanija | Friulis-Venecija Džulija | Kalabrija | Kampanija | Lacijus | Ligūrija | Lombardija | Markė | Molizė | Pjemontas | Sardinija | Sicilija | Toskana | Trentinas-Alto Adidžė | Umbrija | Venetas |
