Sega Master System

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sega Master System
Master System Logo.svg
Sega-Master-System-Set.pngMaster System II transparent.png
Konsolės gamintojas Sega
Tipas Kompiuterinių žaidimų konsolė
Karta Trečioji karta
Išleidimo data

JP 1985 m. spalio 20 d.
ŠA 1986 m. birželį
EU 1987 m. rugsėjį
BR 1989 m. rugsėjį

Nutraukta JP 1989 m.
ŠA 1992 m.
EU 1996 m.
BR 1998 m.
Parduota 13 mln. vnt.
Populiariausias žaidimas Alex Kidd in Miracle World
Pirmtakas SG-1000
Tęsinys Sega Mega Drive

Sega Master System (jap. マスターシステム = Masutā Shisutemu, sutrumpintai SMS) – trečiosios kartos kompiuterinių žaidimų konsolė, sukurta ir išleista įmonės „Sega“ 1985 m. Japonijoje (kaip Sega Mark III), 1986 m. Šiaurės Amerikoje ir 1987 m. Europoje. Originali SMS galėjo paleisti tiek kasetes, tiek „Sega korteles“, kurios buvo pigesnės, bet turėjo mažiau kodų. SMS taip pat turėjo priedų, tokių kaip pistoletas, 3D akiniai, kurie buvo pritaikyti specialios koduotės žaidimams.

Master System buvo išleista kaip pagrindinė Nintendo Entertainment System konkurentė ir nors buvo už ją techniškai pranašesnė, nesugebėjo įsitvirtinti Japonijos ir Š. Amerikos rinkose.[1] Kita vertus Europoje, Okeanijoje ir Brazilijoje pardavimai klostėsi gerai ir truko daugiau kaip dešimtmetį.[2] Tai antra pagal pardavimų skaičių (13 mln. vnt. pasauliniu mastu) „Sega“ konsolė, daugiau buvo parduota tik Mega Drive.[3]

Konsolė buvo perprojektuota keletą kartų prekybos tikslais ir taip pat tam, kad pridėti patobulinimų. Vėlesnė „Sega“ konsolė, Game Gear, iš esmės yra delninė Master System versija su keliais patobulinimais.[2]

2009 m. IGN Master System išrinko 20 geriausia visų laikų žaidimų konsole iš 25.[4]

Techniniai duomenys[taisyti | redaguoti kodą]

  • Fiziniai matmenys: 365 mm x 170 mm x 69 mm
  • Procesorius: 8/16 bitų Zilog Z80; 64 KB atminties.
  • Vaizdas:
    • Texas Instruments“ VDP vaizdo procesorius
    • Vienu metu galimos 32 spalvos (16 spalvų paletė judantiems objektams ar fonui, papildomų 16 spalvų paletė tik fonui). Taip pat galima ir 64 spalvų paletė apgaunant sistemą.
    • Ekrano rezoliucija: 256×192 ir 256×224. PAL/SECAM taip pat palaiko ir 256×240.
    • 8×8 pikselių veikėjo modelis, maksimaliai 463 (dėl VRAM vietos apribojimo)
    • 8×8 ar 8×16 pikselių judantys objektai, maksimaliai 64 pikseliai
    • Galima horizontali, vertikali bei padalinta ekrano padėtis
  • Garsas:
    • Programuojamas garso generatorius: „Texas Instruments“ SN76489A
      • 4 kanalų mono garsas (3 stačiakampiai bangų signalai, 1 baltasis triukšmas)
      • 3 tonų generatorius, po 10 oktavų kiekvienam, 1 balto triukšmo generatorius
    • FM radijo bangų diapozonas: Yamaha YM2413
      • Mono FM sintezė
      • Junginėjamas tarp 9 ar 6 tonų kanalų
  • Atmintis (RAM):
    • Įkrovimo ROM: nuo 64 kbit (8 KB) iki 2048 kbit (256 KB), priklausomai nuo žaidimo
    • Pagrindinė atmintis: 64 kbit (8 KB), žaidimų kasečių gali būti padidinta
    • Vaizdo atmintis: 128 kbit (16 KB)
    • Kortelių skaitytuvas (nėra Master System II versijoje)
    • Kasečių skaitytuvas
      • Japonijos ir Pietų Korėjos konsolių versijos palaikė kasetes su 44 smaigais, visos kitos su 50 smaigų

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Steven L. Kent (2010-03-03). "The Ultimate History of Video Games." (New York: Three Rivers Press, 2001), 303.. Nuoroda tikrinta 2010-07-25. (angl.)
  2. 2,0 2,1 Jeannie Novak, Luis Levy (2008 m.). Play the game: the parent's guide to video games. Boston, MA: Course Technology, 29 psl.. ISBN 978-1-59863-341-2.
  3. "Sega Master System Historical Impact." superclassicvideogames.com. Nuoroda tikrinta 2010-07-03. (angl.)
  4. http://www.ign.com/top-25-consoles/20.html

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Sega Master System – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka