7 (skaičius)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
Kiekinis skaitvardis septyni
Kelintinis skaitvardis septintas
Daugikliais pirminis
Dalikliai 1, 7
Romėniškas skaičius VII
Priešdėliai hept(a)- (graikiškai)

septua- (lotyniškai)

Dvejetainis 111
Aštuntainis 7
Dvyliktainis 7
Šešioliktainis 7
Jūrinis vėliavėlės signalas
ICS Seven.svg

7 (septyni, septynetas) – skaitmuo, septynių objektų skaičių atvaizduojantis simbolis. Tai natūralusis pirminis skaičius einantis po 6 ir prieš 8.

Skaičius 7 laikomas tiek laimės, tiek mistikos simboliu. Rigvedoje išskiriami septyni rišiai (saptarṣi).[1] Mesopotamijos mitologijoje būta septynių išminčių Apkalu, septyneto žmonėms palankių dievybių ir septynių demonų, ir vieni, ir kiti vadinti Sebitu.[2] Antikoje taip pat būta Septynių išminčių. Anot legendų, tai buvo Antikos viešojo gyvenimo asmenybės, kurių mąstymas, gyvenimas bei kūryba buvo laikomi pavyzdiniais.[3] Krikščionybėje išskiriamos septynios didžiosios nuodėmės ir dorybės. Šis dorybių sąrašas kilo dar iš Platono laikų, ir vėliau buvo adaptuotas krikščionių teologų (Šv. Ambrozijaus, Šv. Augustino, Tomo Akviniečio).[4]

Antikoje pradėta mokinti ir septynių laisvųjų menų, mokslų lavinančių žmogų visapusiškai.[5] Pasak Marcijano Kapelos („Merkurijaus ir Filologijos vedybos“), Merkurijus yra Jupiterio žodis (sermo), o tikrasis jo vardas – Totas (Thouth). Atlikus numerologines kombinacijas paaiškėja, kad Merkurijaus-Toto skaičius 4, o Filologijos – 3. Šiuos skaičius „sutuokus“ gimsta 7 laisvieji menai. Šis septynetas yra dieviškojo Intelekto (nous), kurį reprezentuoja Minerva arba Atėnė, skaičius. Marcijano Kapelos nurodyti septyni laisvieji menai, kuriuos globoja Merkurijus, kyla iš Merkurijui Trismegistui tapataus Intelekto.[6]

Pitagoras sukūrė standartinę diatoninę dermę (mažorinę gamą sudaro septyni dermės garsai). Pitagoras visų pirma buvo mistikas ir laikė matematiką dieviškumo apraiška. Anot jo, skaičius 7 apjungė fizinės ir dvasinės plotmės skaičius (4 ir 3 atitinkamai) ir jo buvo laikomas ypatingu.[7]

Antikoje atrastos septynios planetos. Anglų kalboje septynios savaitės dienos minimos skandinavų mitinių ir astralinių (astrologija) būtybių vardais (Sun-day, Moon-day, Tiw’s-day, Woden’s-day, Thor’s-day, Frigg’s-day, Saturn-day). Tiras (Tiw) buvo skandinavų karo dievas, o Frėja (Frigg) buvo Odino (Woden) žmona. Toras (Thor) – griaustinio dievas. Kitos savaitės dienos pažymėtos Saulės (angl. Sun), Mėnulio (angl. Moon), Saturno (angl. Saturn) dangaus kūnų vardais.[7]

Tais laikais buvo išskiriami ir Septyni pasaulio stebuklai (garsiausi antikinio pasaulio statiniai, iš kurių iki mūsų dienų išliko tik Cheopso piramidė).[8]

Matematikoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Septyni yra ketvirtasis pirminis skaičius, tai ne tik Merseno skaičius (nes 2³ − 1 = 7), tačiau ir dvigubas Merseno skaičius, nes 3, jo eksponentė, pats yra Merseno skaičius.[9]

Arabiško skaičiaus raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Evo7glyph.png

Moksle[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Chemija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Astronomija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Unikodas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Be arabiško skaitmens 7, Unikodas numato ir kitus specialius ženklus (Ⅶ, ⅶ) šiam skaičiui žymėti. Į HTML dokumentus jie įterpiami sekomis Ⅶ, ⅶ.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kazimieras Seibutis. Rišis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
  2. Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 162. ISBN 978-0-292-70794-8.
  3. A. Griffiths, "Seven Sages", in Oxford Classical Dictionary (3rd ed.). All the sources are collected in Bruno Snell, Leben und Meinungen der Sieben Weisen. Griechische und lateinische Quellen erläutert und übertragen. Munich, 1971.
  4. Waldron, Martin Augustine (1912). „Virtue“. Catholic Encyclopedia. New Advent. 
  5. Artes liberales tradicija ir jos vaidmuo Vytauto Didžiojo universitete
  6. Algis Uždavinys. „Archetipiniai ir istoriniai Hermio Trismegisto pavidalai“, iš: Kultūrologija. Rytai-Vakarai, 14 nr., 88–116 psl., Vilnius: Kultūros, meno ir filosofijos institutas: 2006
  7. 7,0 7,1 „Number symbolism“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-04-09. 
  8. Viskas apie pasaulio stebuklus. – Vilnius: Bestiary, 2011. – 128 p.: iliustr. – ISBN 978-609-456-006-4
  9. Weisstein, Eric W. „Double Mersenne Number“. mathworld.wolfram.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-08-06. 
  10. Ursa Major. Britannica online encyklopedia. Nuoroda tikrinta 2022-04-19.