Tiras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Tirui ranką nukanda Fenris

Skandinavų mitologijoje Tiras (Týr; Tiūras, Tiu) – skandinavų mitologijos dvikovos, pergalės ir didvyriškos šlovės dievas, vaizduotas vienarankiu vyru. Kitose germanų kalbose jo vardą atitiko gotų Teiws, senovės anglų Tīw ir senovės vokiečių aukštaičių Ziu, visi kilę iš pragermanų *Tîwaz (*Tē₂waz). Senovės skandinavų Týr vėliau tapo Ty norvegų kalboje, Tyr švedų ir danų kalbose, bet išliko Týr šiuolaikinėje islandų ir fareriečių kalbose.

Vėlyvosiose islandų Edose Tiras vaizduojamas arba kaip Odino (Jaunesnioji Eda), arba Himiro sūnumi. Jo vardo kilmė nurodo, kad jis galėjo kažkada būti laikomas dievų tėvu ir panteono vyriausyiuoju dievu, nes jo vardas galiausiai gali būti kildinamas iš indoeuropiečių *Dyeus, reiškusio pagrindinę indoeuropiečių religijos dievybę. Spėjama, kad Tîwaz kažkuriuo Didžiojo tautų kraustymosi metu prarado populiarumą ir statusą dievų panteone, užleisdamas vietą Odinui ir Torui.

Asų grupės dievas. Identifikuojamas su romėnų Marsu. Kalinamas Fenris sugebėjo nukąsti Tirui ranką ties alkūne, kai šis norėdamas parodyti, kad dievai jam nepadarys nieko bloga, įkišo ją tarp vilko nasrų. Ragnaroko metu kaunasi su chtonine pabaisa Garmu, abu miršta.