2020 m. vasaros olimpinės žaidynės
| XXXII Olimpinės žaidynės | |
 | |
| Tokijo miesto-rengėjo logotipas | |
| Sostinė | Tokijas, Japonija |
| Šūkis | Atrask rytojų |
| Valstybių skaičius | 205 (+EOR komanda) |
| Sportininkų skaičius | 11,090 |
| Rungčių kiekis | 339 (33 sporto šakose) |
| Atidarymo ceremonija | 2021 m. liepos 23 d. |
| Uždarymo ceremonija | 2021 m. rugpjūčio 8 d. |
| Atidarytomis paskelbė | Imperatorius Naruhito |
| Olimpinę ugnį uždegė | Naomi Osaka |
2020 m. vasaros olimpinės žaidynės, arba XXXII Olimpiada (jap. XXXII オリンピック競技大会 = XXXII (Dai Sanjuni) Orinpikku Kyōgi Taikai) – sportininkų varžybos, vykusios 2021 m. liepos 23 – rugpjūčio 8 dienomis Tokijuje, Japonijoje.[1] Iš pradžių buvo planuotos 2020 m. liepos 24 – rugpjūčio 9 dienomis, tačiau dėl 2020 m. pradžioje kilusios koronaviruso pandemijos nukeltos į 2021 metus, žaidynių pavadinimas nepakeistas. Automatiškai perkeltos ir 2020-ųjų parolimpinės žaidynės.[2] Tokijas išrinktas miestu-rengėju 2013 m. rugsėjo 7 d. vykusioje 125-ojoje TOK sesijoje Buenos Airėse, Argentinoje, ir tapo pirmuoju Azijos miestu, kuriame žaidynės vyko jau du kartus (pirmą kartą – 1964 m.)[3]
Medalių lentelė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2020 m. vasaros olimpinių žaidynių medalių lentelė (Atnaujinta: 2021-08-08)[4]
Žaidynių šeimininkė (Japonija)
| Vieta | Šalis | Auksas | Sidabras | Bronza | Suma |
|---|---|---|---|---|---|
| 1 |  JAV (USA)
|
39 | 41 | 33 | 113 |
| 2 |  Kinija (CHN)
|
38 | 32 | 18 | 88 |
| 3 |  Japonija (JPN) |
27 | 14 | 17 | 58 |
| 4 | .svg){kind=small} Jungtinė Karalystė (GBR)
|
22 | 21 | 22 | 65 |
| 5 |  ROK (ROC)
|
20 | 28 | 23 | 71 |
| 6 |  Australija (AUS)
|
17 | 7 | 22 | 46 |
| 7 |  Nyderlandai (NED)
|
10 | 12 | 14 | 36 |
| 8 | .svg){kind=small} Prancūzija (FRA)
|
10 | 12 | 11 | 33 |
| 9 |  Vokietija (GER)
|
10 | 11 | 16 | 37 |
| 10 |  Italija (ITA)
|
10 | 10 | 20 | 40 |
| 11 | .svg){kind=small} Kanada (CAN)
|
7 | 6 | 11 | 24 |
| 12 |  Brazilija (BRA)
|
7 | 6 | 8 | 21 |
| 13 |  Naujoji Zelandija (NZL)
|
7 | 6 | 7 | 20 |
| 14 |  Kuba (CUB)
|
7 | 3 | 5 | 15 |
| 15 |  Vengrija (HUN)
|
6 | 7 | 7 | 20 |
| 77 |  Lietuva (LTU)
|
0 | 1 | 0 | 1 |
| Iš viso | 340 | 338 | 402 | 1080 | |
Miesto rinkimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tokijas, Stambulas ir Madridas buvo miestai-kandidatai. Miestai-pretendentai Baku ir Doha nepasiekė kandidatų lygmens. Paraiška iš Romos buvo atsiimta.
Balsavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestą-rengėją 2020 m. olimpiadai TOK rinko 2013 m. rugsėjo 7 d. Buenos Airėse, Argentinoje. Po pirmo etapo nė vienas miestas nesurinko daugiau nei 50% balsų, o Madridas ir Stambulas gavo po lygiai. Po perbalsavimo tarp šių dviejų miestų atkrito Madridas. Galutiniame balsavime Tokijas nugalėjo Stambulą santykiu 60:36.
| 2020 m. vasaros olimpinių žaidynių miesto-rengėjo rinkimai[5] | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Miestas | Šalis | 1 etapas | Perb. | 2 etapas | |
| Tokijas | Japonija
|
42 | — | 60 | |
| Stambulas |  Turkija
|
26 | 49 | 36 | |
| Madridas |  Ispanija
|
26 | 45 | — | |
Plėtra ir pasiruošimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žaidynių išlaidoms apmokėti Tokijo valdžia atidėjo 400 milijardų jenų. Japonijos vyriausybė planuoja padidinti Hanedos ir Naritos oro uostų talpą palengvindama oro erdvės apribojimus. Plečiant Tokijo stotį ketinama nutiesti naują geležinkelio liniją, jungiančią abu oro uostus. Taip laikas nuo Tokijo stoties iki Hanedos oro uosto sutrmpėtų nuo 30 min. iki 18 min., o iki Naritos oro uosto – nuo 55 min. iki 36 min. Geležinkelio linija kainuotų 400 milijardų jenų, o ją daugiausia finansuotų privatūs investuotojai.
2015 m. pabaigoje buvo patvirtintas naujojo Tokijo olimpinio stadiono projektas, kurį sukūrė japonų architektas Kengo Kuma, vietoj atsisakyto Britanijos architektės Zaha Hadid projekto dėl kainos. Kengo Kumos projektuoto stadiono statybos kaštai vertinti 149 mlrd. jenų (1,2 mlrd JAV dolerių), vietoj Zaha Hadid 252 mlrd. jenų vertės projekto.[6]
COVID-19 pandemijos padariniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2020 m. sausio mėnesį kilus pasaulinei COVID-19 pandemijai pradėtos diskusijos dėl olimpinių žaidynių saugumo. Metų pradžioje atšauktos ir į kitas valstybes perkeltos visos atrankos kvalifikacinės varžybos, kurios turėjo vykti Kinijoje.[7] Pandemijai plintat smarkiau kvalifikacinės varžybos sustabdytos visame pasaulyje.
2020 m. kovo 2 d. Tokijos olimpinis organizacinis komitetas išleido pranešimą spaudai teigiantį, kad pasiruošimas olimpiadai ir toliau vyksta be planų olimpiadą nukelti į kitą datą.[8] Kovo 18 d. Tarptautinis olimpinis komitetas patvirtino jog organizacija neketina stabdyti ar atidėlioti žaidynių rengimo.[9]
2020 m. kovo 24 d. Tokijo olimpinis organizacinis komitetas ir tarptautinis olimpinis komitetas paskelbė apie olimpinių ir parolimpinių žaidynių atidėjimą.[10] Kovo 30 d. išleistas pranešimas spaudai su patvirtintomis naujomis olimpiados datomis - 2021 m. nuo liepos 23 d. iki rugpjūčio 8 d.[11]
Dėl COVID-19 pandemijos taip pat sustabdytas sportininkų dopingo testavimas.[12]
2021 m. liepos 8 d. TOK paskelbė, kad dėl didėjančio COVID-19 atvejų skaičiaus olimpinės žaidynės vyks be žiūrovų.[13]
Sporto šakos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2013 m. vasario 12 d. nuspręsta iš 2020 m. olimpinės programos pašalinti imtynes.[14] 2013 m. rugsėjo mėnesį buvo sprendžiama ar į programą grąžinti imtynių sportą ar jį pakeisti, kuriuo nors iš šitų sporto šakų: beisbolas ir softbolas, karate, riedlenčių sportas, laipiojimas, skvošas, banglenčių sportas, ušu.[14] Tarptautiniam olimpiniam komitetui buvo pateiktas sutrumpintas sporto šakų sąrašas: imtynės, beisbolas/softbolas ir skvošas, iš kurių atgal į olimpinę programą sugrąžintos imtynės.
129-oje sesijoje Rio de Žaneire 2016 m. rugpjūčio 4 d. TOK nusprendė į šias olimpines žaidynes įtraukti penkias naujas sporto šakas – beisbolą ir softbolą, karate, riedučių sportą, laipiojimą ir banglenčių sportą.[15]
Akademinis irklavimas (14)
Badmintonas (5)
Baidarių ir kanojų irklavimas (16)
Banglenčių sportas (2)
Beisbolas (1)
Boksas (13)
Buriavimas (10)
Dviračių sportas (22)
Dziudo (15)
Fechtavimasis (12)
Futbolas (2)
Gimnastika (18)
Golfas (2)
Imtynės (18)
Jojimas (6)
Karatė (12)
Krepšinis (4)
Laipiojimo sportas (2)
Lengvoji atletika (48)
Plaukimas (37)
Rankinis (2)
Regbis-7 (2)
Sinchroninis plaukimas (2)
Riedlenčių sportas (4)
Softbolas (1)
Stalo tenisas (5)
Sunkioji atletika (14)
Šaudymas (15)
Šaudymas iš lanko (5)
Šiuolaikinė penkiakovė (2)
Šuoliai į vandenį (8)
Tekvondo (8)
Tenisas (5)
Tinklinis (4)
Triatlonas (3)
Vandensvydis (2)
Žolės riedulys (2)
Infrastruktūra ir arenos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Paveldo zona
| Arena | Rungtys | Talpa |
|---|---|---|
| Tokijo olimpinis stadionas | Olimpinės ceremonijos | 60102 |
| Lengvoji atletika | ||
| Futbolas (finalai) | ||
| Jojogi nacionalinė gimnazija | Rankinis | 13291 |
| Tokijo metropoliniai sporto rūmai | Stalo tenisas | 10000 |
| Nippon Budokan | Dziudo | 14,471 |
| Karatė | ||
| Tokijo tarptautinis parodų centras | Sunkioji atletika | 5012 |
| Imperatoriškųjų rūmų sodai | Plento dviračiai | 5000 |
| Lengvoji atletika (maratonas, sportinis ėjimas) |
- Tokijo įlankos zona
| Arena | Rungtys | Talpa |
|---|---|---|
| Kasai Rinkai parkas | Baidarių ir kanojų slalomas | 8000 |
| Oi Seaside Park | Žolės riedulus | 10000 |
| Tokijo olimpinis vandens sporto centras | Vandens sportas (plaukimas, šuoliai į vandenį, meninis plaukimas) | 18000 |
| Tokijo Tatsumi tarptautinis plaukimo centras | Vandensvydis | 3635 |
| Jumenošima stadionas | Šaudymas iš lanko | 5050 |
| Ariakės arena | Tinklinis | 15000 |
| Tokijo olimpinė BMX trasa | BMX dviračiai | 6000 |
| Riedlenčių sportas | ||
| Tokijo olimpinis gimnastikos centras | Gimnastika | 12000 |
| Ariakės koliziejus | Tenisas | 20000 |
| Odaiba marinos parkas | Triatlonas | 5000 |
| Maratono plaukimas | ||
| Šiokazė parkas | Paplūdimio tinklinis | 12000 |
| Tokijo centrinis molas | Jojimas (daugiakovė) | 20000 |
| Akademinis irklavimas | ||
| Baidarių ir kanojų sprintas | ||
| Aomi Urban sporto centras | 3x3 krepšinis | |
| Laipiojimo sportas |
- Tolimoji zona
| Arena | Rungtys | Talpa |
|---|---|---|
| Asakos bazė | Sportinis šaudymas | |
| Masašino miško sporto plaza | Šiuolaikinė penkiakovė (fechtavimas) | 10000 |
| Badmintonas | ||
| Adžinomoto stadionas | Futbolas | 49970 |
| Šiuolaikinė penkiakovė | ||
| Regbis-7 | ||
| Saitama Super Arena | Krepšinis | 22000 |
| Enošima | Buriavimas | 10000 |
| Banglenčių sportas | ||
| Makuhari konvencijų centras | Fechtavimas | 6000 |
| Tekvondo | ||
| Imtynės | 8000 | |
| Baji Koen | Jodinėjimas | |
| Kasumigaseki golfo klubas | Golfas | 30000 |
| Idzu velodromas | Dviračių trekas | 5000 |
| Idzu MTB trasa | Kalnų dviračiai | 11500 |
| Trasa Fuji | Plento dviračiai |
- Arenos kituose miestuose
- Jokohamos stadionas (Jokohama)
- Tarptautinis Jokohamos stadionas (Jokohama)
- Fukušimos Azuma stadionas (Fukušima)
- Saitamos stadionas (Saitama)
- Kašimos stadionas (Ibarakis)
- Mijagio stadionas (Sendajus)
- Saporo Dome stadionas (Saporas)
Dalyvavusios šalys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iš olimpinių žaidynių pasitraukė Šiaurės Korėja. tai buvo pirmasis šalies nedalyvavimas žaidynėse nuo 1988 m.
Bermuda, Filipinai ir Kataras šiose žaidynėse pelnė savo pirmuosius olimpinius aukso medalius.[16][17][18] Tuo tarpu San Marinas ir Turkmėnistanas pelnė pirmuosius olimpinius medalius istorijoje.[19][20]
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
Lietuva 2020 m. vasaros olimpinėse žaidynėse
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvai atstovavo 42 sportininkai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ CNN News
- ↑ Tokijo olimpinės žaidynės šią vasarą neįvyks, delfi.lt, 2020 m. kovo 24 d.
- ↑ „Olympics 2020: Tokyo wins race to host Games“. BBC. 2013 m. rugsėjo 7 d. Nuoroda tikrinta 2013 m. rugsėjo 23 d..
- ↑ „Tokyo 2020: Olympic Medal Count“. Olympics. Suarchyvuotas originalas 2021-07-15. Nuoroda tikrinta 2021-08-06.
- ↑ „2020 Olympics Vote Total Box“. Associated Press. Miami Herald. 2013 m. rugsėjo 7 d. Suarchyvuota iš originalo 2013-09-08. Nuoroda tikrinta 2013 m. rugsėjo 8 d..
- ↑ BBC News
- ↑ FIBA Women’s Olympic Qualifying Tournament relocated to Belgrade, Serbia
- ↑ No plans to cancel or postpone Tokyo 2020 Olympics amid coronavirus outbreak, organizers say
- ↑ COMMUNIQUE FROM THE INTERNATIONAL OLYMPIC COMMITTEE (IOC) REGARDING THE OLYMPIC GAMES TOKYO 2020
- ↑ JOINT STATEMENT FROM THE INTERNATIONAL OLYMPIC COMMITTEE AND THE TOKYO 2020 ORGANISING COMMITTEE
- ↑ Rescheduled Tokyo 2020 Olympics to open on July 23 in 2021
- ↑ Drug testing to resume in China after coronavirus outbreak
- ↑ Tokyo Olympic Games: Spectators barred as state of emergency announced
- ↑ 14,0 14,1 „IOC Executive Board recommends 25 core sports for 2020 Games“ (anglų). TOK. 2013-02-12. Nuoroda tikrinta 2013-02-12.
- ↑ IOC APPROVES FIVE NEW SPORTS FOR OLYMPIC GAMES TOKYO 2020
- ↑ „Flora Duffy wins Bermuda's first Olympic gold as GB's Georgia Taylor-Brown takes silver“. The Independent. 2021-07-26. Nuoroda tikrinta 2021-07-26.
- ↑ „The Philippines Wins Its First Olympic Gold After Nearly 100 Years Of Trying“. NPR.org. Nuoroda tikrinta 2021-07-26.
- ↑ „Weightlifter Meso wins Qatar's first ever Olympic gold medal“. insidethegames.biz. Nuoroda tikrinta 2021-07-31.
- ↑ „San Marino wins first Olympic medal in nation's history | NBC Olympics“. www.nbcolympics.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2021-07-29.
- ↑ Ellingworth, James (27 July 2021). „Weightlifter Guryeva wins Turkmenistan's 1st Olympic medal“. APNews. Nuoroda tikrinta 27 July 2021.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||||||