1950 m. Kandidatų turnyras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

1950 m. Kandidatų turnyras – aukščiausio lygio šachmatų turnyras, kuris išaiškino šachmatininką, kuris 1951 žaidė mačą dėl šachmatų pasaulio čempiono vardo su Michailu Botviniku. Vyko 1950 m. balandžio 9gegužės 20 d. Budapešte. Turnyrą laimėjo Deividas Bronšteinas.

Dalyvių atranka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1949 m. Paryžiaus suvažiavime FIDE nutarė, kad pirmajame Kandidatų turnyre turi teisę žaisti: 4 dalyviai 1948 m. Saltshubodeno tarpzoninio turnyro, 5 geriausiai pasirodę šachmatininkai iš 1948 m. pasaulio šachmatų čempionato turnyro. Personaliai buvo kviečiamas R. Fainas (JAV). Viso turėjo dalyvauti 14 žaidėjų, bet prieš turnyro pradžią dalyvių skaičius sumažėjo iki 10. M. Euvei, R. Fainui ir S. Reševskiui atsisakius , į atsilaisvinusias vietas FIDE pakvietė M. Najdorfą, G. Štalbergą, S. Florą ir I. Bondarevskį, kurie 1948 m. tarpzoniniame turnyre buvo užėmę 6–9 vietas. Deja, dėl ligos, I. Bondarevskis turnyre nedalyvavo.[1]

Turnyras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turnyro eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dešimt žaidėjų nuo balandžio 11 iki gegužės 18 d. žaidė dviejų turų turnyrą. Jie tarpusavyje žaidė dvi partijas. Pradžioje pirmavo I. Boleslavskis laimėjęs prieš V. Smyslovą ir S. Florą, P. Keresas įveikęs G. Štalbergą ir A. Kotovą ir D. Bronšteinas, kuris starte, nors ir pralaimėjo V. Smyslovui, bet įveikė L. Sabo, A. Kotovą ir M. Najdorfą. Po pirmojo turo, nepralaimėjęs nei vienos partijos, surinkęs 6 taškus, pirmavo I. Boleslavskis, antras buvo P. Keresas – 5½.[2] Per sekančius septynis ratus I. Boleslavskis surinko 5½ taško ir po 14 rato D. Bronšteiną lenkė tašku, P. Keresą – dviem, V. Smyslovą ir A. Kotovą – 2½. Praktinių šansų jį pavyti turėjo tik D. Bronšteinas. 15 rate situacija nepakito: I. Boleslavskis partiją su V. Smyslovu, D. Bronšteinas su A. Lilientaliu baigia lygiosiomis. Per paskutinius du ratus I. Boleslavskis baigia lygiosiomis partijas su A. Kotovu ir G. Štalbergu, o D. Bronšteinas parodo valią – laimi prieš Štalbergą ir P. Keresą ir paveja I. Boleslavskį.[1]

Kas žais mačą su pasaulio šachmatų čempionu M. Botviniku nepaaiškėjo. Po lygiai taškų surinkusiems I. Boleslavskiui ir D. Bronšteinui pirmosios vietos išaiškinimui teko žaisti mačą.

Turnyrinė lentelė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1-oji lentelė. Pasaulio šachmatų čempionato Kandidatų turnyras, Budapeštas. 1950 m. balandžio 9–gegužės 20 d.[3]

Vieta Žaidėjas 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 Taškai Bergeris
01 Tarybų Sąjunga Bronšteinas D. ½ ½ 0 1 ½ 1 1 1 1 ½ 0 1 ½ ½ 1 ½ ½ 1 12.0 103.00
02 Tarybų Sąjunga Boleslavskis I. ½ ½ 1 ½ ½ ½ ½ ½ 1 ½ ½ ½ ½ 1 ½ 1 1 1 12.0 101.25
03 Tarybų Sąjunga Smyslovas V. 1 0 0 ½ ½ ½ 1 ½ ½ 1 0 1 ½ 1 ½ ½ ½ ½ 10.0
04 Tarybų Sąjunga Keresas P. ½ 0 ½ ½ ½ ½ ½ ½ 1 0 1 ½ ½ ½ ½ 1 ½ ½ 9.5
05 Argentina Najdorfas M. 0 0 ½ ½ 0 ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ 1 1 ½ 1 ½ ½ 9.0
06 Tarybų Sąjunga Kotovas A. 0 ½ 0 ½ ½ 0 0 1 ½ ½ ½ 1 1 0 1 0 1 ½ 8.5
07 Švedija Štalbergas G. 1 0 ½ ½ 1 0 0 ½ ½ ½ ½ 0 ½ ½ ½ ½ ½ ½ 8.0
08 Tarybų Sąjunga Lilientalis A. ½ ½ ½ 0 ½ 0 ½ ½ 0 0 0 1 ½ ½ 1 0 ½ ½ 7.0 63.00
09 Vengrija Sabo L. 0 ½ ½ 0 ½ ½ ½ 0 ½ 0 0 1 ½ ½ 0 1 1 0 7.0 61.75
10 Tarybų Sąjunga Floras S ½ 0 0 0 ½ ½ ½ ½ ½ ½ 0 ½ ½ ½ ½ ½ 0 1 7.0 60.75

Pirmieji penkeri žaidėjai pateko į 1953 m. pasaulio čempionato Kandidatų turnyrą.

Mačas dėl pirmosios vietos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Surinkę po lygiai taškų Deividas Bronšteinas ir Isaakas Boleslavskis dėl pirmosios vietos Maskvoje žaidė papildomą 12-os partijų mačą. Liepos 31-ą pirmojoje mačo partijoje I. Boleslavskis pasirenka Griunfeldo gynybą ir partijoje kartojasi pirmieji 16 ėjimų iš jų žaistos Budapešte partijos. Toliau D. Bronšteinas suranda varianto D89 pastiprinimą ir juodųjų padėtis netikėtai tampa kritiška. I. Boleslavskis pralaimi pirmąją mačo partiją. Tai verčia jį tolimesnėse partijose būti atsargesniu. Toliau, sekančiose partijose, žaidžiant juodaisiais, į baltųjų 1.d4 Boleslavskis renkasi Nimmcovičiaus gynybą, o kai ją žaisdamas pralaimi, galutinai pereina prie senosios indiškosios gynybos. Antrojoje partijoje, kaip ir kitose partijose, I. Boleslavskis žaidė 1.e4. Juodieji pasirinko Aliochino gynybą ir D. Bronšteinas išlygino galimybes, o po to, įgijo nedidelę persvarą. Galų gale, sudėtingoj padėtyje, abu varžovai sutiko su lygiosiomis.

Bendrai paėmus, pirmojoje mačo pusėje, abu varžovai buvo atsargūs. Jautėsi, kad D. Bronšteinas nenori prarasti iškovoto taško persvaros, o I. Boleslavskis manė, kad antros partijos pralaimėjimas tolygus mačo pralaimėjimui. Tai atsispindėjo 3-iojoje partijoje, kurią varžovai sutiko baigti lygiosiomis 23 ėjime, o 4-toje, kur D. Bronšteinas, turėdamas kokybę viršaus, galėjo siekti pergalės – vėl lygiosios. Tiesa, tai įvyko po to, kai I. Boleslavskis išleido rimtas galimybes laimėti. Po to dar dvi partijos baigėsi lygiosiomis, nors 5-je partijoje D. Bronšteinas vėl neišnaudojo gerų galimybių laimėti. Bet 7-ją partiją, I Boleslavskiui suklydus, D. Bronšteinas laimi. Mačo rezultatas tapo 4½:2½ ir liko iki mačo pabaigos tik 5-ios partijos. I. Boleslavskio padėtis mače buvo sunki. Tačiau netikėtai kovos įkarštyje įvyko persilaužimas. I. Boleslavskis, atrodo praradęs visus šansus, pradėjo žaisti lengvai ir laisvai. D. Bronšteinas, atvirkščiai, įgijęs dviejų taškų persvarą, pradėjo jaudintis, pasyviai gintis, galbūt tikėdamasis, pustaškiais surinkti iki mačo pergalės trūkstamus du taškus. Dabar beveik visuose susitikimuose I. Boleslavskis įgyja šiokią, ar kitokią persvarą, kurią 8-toje partijoje paverčia pergale. 9-je partijoje, galbūt per anksti, sutinka su lygiosiomis, o 10-je išleidžia realias galimybes laimėti partiją. Užtat 11-je partijoje, žaisdamas energingai ir išradingai, I Boleslavskis laimi ir išlygina mačo rezultatą. Situacija keičiasi – varžovų galimybės jau vienodos ir kiekvienas susitikimas gali būti lemiamas. Įtampa išauga, nes nuo vieno klaidingo ėjimo priklauso trejų metų kovos dėl teisės žaisti su pasaulio čempionu mačą likimas. Nežiūrint to, kad 12-oji partija po įtemptos kovos baigėsi lygiosiomis, abu varžovai pradėjo žaisti išradingai ir kovingai.

Mačas pasibaigė lygiosiomis. Jis buvo tęsiamas toliau iki pirmosios, vieno iš varžovų, pergalės. 13-ji partija buvo įtempta – varžovai darė klaidų. I. Boleslavskis, žaisdamas senąją indiškąją gynybą, perėmė iniciatyvą ir palaipsniui įgijo ženklią persvarą. Po klaidos, sudėtingoj pozicijoj, šansai pereina į D. Bronšteino pusę, bet jis, savo ruožtu, jais nepasinaudoja ir po to patenka į sunkią padėtį. Tačiau I. Boleslavskis, būdamas ceitnote, priešpaskutiniu ėjimu prieš antrąją laiko kontrolę, leidžia amžinu šachu varžovui pasiekti lygiąsias. Sekančią dieną, rugpjūčio 27, žaidžiama 14-oji partija. D. Bronšteinas žaisdamas prancūziškos gynybos, C15, aštrų ir, tuo metu mažai išnagrinėtą variantą, priima baltųjų dviejų pėstininkų auką, po to netikėtai aštuntuoju ėjimu atsitraukia rikiu į pirminę padėtį, kas priverčia I. Boleslavskį ilgam susimąstyti. 11-me ėjime I. Boleslavskis neranda teisingo tęsinio ir juodieji ne tik išlaiko materialinę persvarą, bet ir perima iniciatyvą. Partijos likimas – nulemtas: po 29-to ėjimo I. Boleslavskis pasidavė ir mačas baigėsi D. Bronšteino pergale[4] ir iškovojo teisę žaisti 1951 m. mačą dėl pasaulio čempiono vardo su M. Botviniku. [2]

2-oji lentelė. Mačas dėl pirmosios vietos tarp lygiai taškų surinkusių Kandidatų turnyro dalyvių. Maskva. 1950 m. liepos 31–rugpjūčio 27 d.

Vieta Žaidėjas 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 14 Taškai
01 Bronšteinas D. 1 ½ ½ ½ ½ ½ 1 0 ½ ½ 0 ½ ½ 1 7.5
02 Boleslavskis I. 0 ½ ½ ½ ½ ½ 0 1 ½ ½ 1 ½ ½ 0 6.5

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Матч-турнир в Будапеште//Шахматы за 1950 г. Cб. /Под ред. В.В. Рагозина. Москва: Физкультура и спорт, 1952 с. 22-25.
  2. 2,0 2,1 Шахматы. Энциклопедический словарь / Гл. ред. А. Карпов, M: Советская энциклопедия, 1990. С. 316 ISBN 5-85270-005-3.
  3. „Markas Vyksas. Pasaulio šachmatų čempionatas. 1950 m. Budapešto Kandidatų turnyras.“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 11 d. 
  4. Матч Бронштейн-Болеславский//Шахматы за 1950 г. Cб. /Под ред. В.В. Рагозина. Москва: Физкультура и спорт, 1952 с. 49-51.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]