Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba

Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba (lenk. Rada Najwyższa Rządowa Litewska) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės vyriausybė, veikusi 1794 m. sukilimo metais balandžio 24 d. – birželio 11 d. Vilniuje.

Veikla

Tarybą sudarė apie 50 narių, iš jų 27 paskirti 1794 m. balandžio 25 d. Vilniaus sukilimo aktu, kiti buvo 19 apskričių bajorijos ir 5 apygardų miestų atstovai, išrinkti 1794 m. balandžio – gegužės mėn. Dauguma jų – bajorai žemvaldžiai, kiti – dvasininkai, miestiečiai (nuo Vilniaus – 6). Tarybai priklausė ir buvę Ketverių metų seimo (1788–1792 m.) atstovai. Žymesni nariai: Romualdas Giedraitis, Laurynas Gucevičius, Jokūbas Jasinskis, Mykolas Pranciškus Karpavičius, Benediktas Karpis, Mauricijus Pranciškus Karpis, Simonas Malevskis, Kajetonas Nagurskis, Mykolas Kleopas Oginskis, Martynas Počobutas, Mykolas Gedeonas Jeronimas Radvila. Valdė 1793 m. ribų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritoriją, buvusią iki Abiejų Tautų Respublikos Antrojo padalijimo. Vykdomieji organai buvo 5 deputacijos (komisijos).

Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba leido laikraštį „Gazeta Narodowa Wileńska“. Vadovavo sukilėlių karinėms pajėgoms ir civilinės valdžios aparatui. Stengėsi į sukilimą įtraukti valstiečius, todėl dalį pirmųjų atsišaukimų ir potvarkių leido lietuvių kalba – tai pirmieji lietuviški spaudos leidiniai, žadėjo jiems suteikti asmens laisvę. Propagavo luomų lygybę, tautų brolybę. Teroro priemonėmis tramdė sukilimo vidaus priešus. Tarybos sudaryto Baudžiamojo teismo dekretu buvo pakarti Rusijos šalininkai, LDK ir Lenkijai priešiškų konfederacijų veikėjai Lietuvos didysis etmonas Simonas Kosakovskis ir targovicininkų Vilniaus vaivadijos konfederacijos maršalka I. Šveikovskis.

Savarankiška Lietuvos tautinės aukščiausiosios tarybos politika sukėlė Lenkijos sukilimo vadų ir Lietuvos nuosaikiųjų sukilėlių nepasitenkinimą. Sukilimo vyriausiasis vadas Tadas Kosciuška 1794 m. gegužės 21 d. tarybą paleido. Dalį jos funkcijų birželio 12 d. perėmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centro deputacija.

Tarybos sudėtis

• Juozapas Nesiolovskis − Naugarduko vaivada;
• Antanas Tyzenhauzas − finansininkas, Gardino seniūnas prie AStanislovo Augusto Poniatovskio, žymus gardino mecenatas;
• Benediktas Morikonis − Vilniaus prezidentas;
• Stanislovas Mirskis − Lietuvos didysis raštininkas;
• Mykolas Jeronimas Bžostovskis − Minsko sebniūnas, Lietuvos didysis taurininkas (nuo 1794), dramaturgas;
• Dominykas Narbutas − Lydos vaiskis;
• Juozapas Pacas − Vileikos seniūnas;
• Mykolas Grabovskis − Lietuvos didysis žirgininkas;
• Stanislovas Valavičius − Rečicos pakamaris;
• Tomas Vavžeckis − Kauno pakamaris (nuo 1784), Lietuvos didysis vėliavininkas (1791);
• Mikalojus Chrapovickis − Oršos maršalka;
• Valentijus Goreckis − Vilniaus vaiskis;
• Benediktas Karpis − Upytės vėliavininkas;
• Mykolas Straševičius − Upytės maršalka;
• Juozapas Kopecas − LDK armijos pulkininkas, pasiuntinys į Ketverių metų seimą;
• Kajetonas Nagurskis − Šiaulių vėliavininkas;
• Simonas Višnevskis − Prienų pakamaris;
• Mikalojus Moravskis − karinis eks-raštininkas;
• Tadas Visgirdas − Prienų vaiskis;
• Aloyzas Sulistrovskis — Lietuvos didysis pastalininkis (1786);
• Samuelis Korsakas − Lietuvos armijos pulkininkas;
• Ignotas Gelgaudas − Lietuvos eks-sargybinis;
• Martynas Počobutas − Vilniaus akademijos rektorius;
• Mykolas Karpovičius − Smolensko arkidijakonas;
• Jurgis Belopetrovičius − Lietuvos karo raštininkas;
• Antonijus Chlevinskis − LDK armijos generolas-leitenantas;
• Romualdas Giedraitis − LDK armijos generolas-leitenantas;
• Jokūbas Jasinskis − vienas iš 1794 metų sukilimo vadų, LDK armijos komendantas;

Šaltiniai

• Bartłomiej Szyndler, Powstanie kościuszkowskie 1794, Warszawa 1994, s. 130–131.