Operetė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Scena iš operetės

Operetė (it. operetta − maža opera) – sceninis muzikinis veikalas; žaismingo siužeto vaidinimas su muzika ir šokiais.

Operetė dažnai vadinama muzikine komedija, nes panaši į komiškąją operą (daug operai būdingų formų − uvertiūra, arijos, ansambliai, chorai), vodevilį.

Operetės istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Operetė atsirado XIX a. viduryje Prancūzijoje. Jos pradininkai kompozitoriai Ž. Ofenbachas (Jacques Offenbach) („Orfėjas pragare“, „Gražioji Elena“) ir F. Hervė Paryžiuje atidarė operetės teatrus ir statė savo pačių kūrinius.

Savitos operetės mokyklos susiformavo XIX a. 7 dešimtmetyje Vienoje ir Londone. Nuotaikingu sąmojumi, liaudiška melodinga muzika ypač pagarsėjo Vienos kompozitorių J. Štrauso (sūnaus) (Johann Strauss, Jr.) („Vienos kraujas“), F. Leharo (Franz Lehár) („Linksmoji našlė“), O. Štrauso (Oscar Straus), I. Kalmano (Emmerich Kálmán) („Bajaderė“) operetės.

Lietuvoje pirmąsias operetes sukūrė M. Petrauskas. Jis parašė dvi dešimtis įvairių siužetų operečių. Kompozitoriaus operetes statė Vilniuje, Kaune ir kituose didesniuose Lietuvos miestuose. Kompozitoriaus kūriniai buvo nesudėtingi, skirti saviveiklininkų pajėgoms, neišplėtotos veikėjų muzikinės charakteristikos, nesudėtinga muzikinė kalba. Operečių orkestro partijos neišliko. Vikiteka