Disertacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Disertacija (lot. dissertatio – samprotavimas, tyrimas, angl. thesis, disquisition) – mokslo darbas, kurį parengęs ir viešai apgynęs asmuo (doktorantas, disertantas eksternas) įgyja mokslo laipsnį.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Disertacijų viešojo gynimo sistema pradėjo formuotis viduramžiais vokiškai kalbančių šalių universitetuose, XVI a. - XVII a. paplito ir kitose šalyse. Lietuvoje disertacijas pradėta ginti XVI a. pabaigoje. Vilniaus universitete pirmoji daktaro disertacija apginta 1583 m., Lietuvos universitete1926 m.

1945-1990 m. disertacija buvo ginama pagal TSRS galiojančią tvarką, 1990-1992 m. - pagal vyriausybės nustatytą laikiną tvarką, 1993-2003 m. - pagal vyriausybės patvirtintus nuostatus doktorantūros komitetuose, nuo 2003 m. ginama prie universitetų sudaromose mokslo krypčių tarybose.

Disertacijos gynimas[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje disertaciją leidžiama ginti asmenims, turintiems magistro kvalifikacijos laipsnį arba jam prilygstančią aukštojo mokslo kvalifikaciją ir išlaikiusiems doktorantūros egzaminus.

Disertacijoje turi būti apibrėžtas darbo tikslas, uždaviniai, mokslinis naujumas, aprašyta tyrimo metodika, gauti rezultatai, pagrįstas jų patikimumas ir santykis su kitų tyrėjų atliktais darbais. Disertacijos pagrindiniai duomenys ir teiginiai (ne mažiau kaip 2 straipsniai) turi būti išspausdinti moksliniuose leidiniuose.

Disertacija ginama pasitelkiant oponentus, kurie neturi su disertantu bendrų publikacijų ir bent vienas turi būti iš kitos mokslo institucijos.[1]

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Disertacija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 7 psl.