Agrofizika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Agrofizika - tarpdisciplininė mokslo šaka, esanti augalų biologijos, agronomijos, fizikos ir biofizikos sandūroje. Agrofizikos objektas - fizikiniai, fizikocheminiai ir biofizikiniai reiškiniai agroekosistemose (sistemoje „dirvožemis-augalas-atmosfera“), kuriuos tiria fizikiniais metodais.

Agrofizika remiasi gretimų sričių mokslais (agrobiologiniais - augalų biologija, augalininkystė, dirvotyra, agrotechnija; fizikiniais matematiniais - bendroji, eksperimentinė, matematinė fizika; geomokslais - geofizika, meteorologija). Ji apima dirvos kietos fazės fiziką, dirvožemio hidrofiziką ir šilumos fiziką, prie dirvos esančio oro sluoksnio aerodinamiką, augalų fotobiologiją ir pan.

Agrofizika artima tokiems fundamentaliems mokslams kaip biologija (ypač aplinkos ekologijai ir augalų fiziologijai) ir fizika, kurios tyrimų metodikas naudoja. Agrofizika užsiima ne tik techninėmis agronomijos problemomis ir praktiniais taikymais, bet ir bendromis problemomis, todėl agrofizika skiriasi nuo žemės ūkio inžinerijos ir kartais priskiriama fundamentaliesiems mokslams.

Agrofizikoje kuriami fizikiniai modeliai skirti nagrinėti globalius ar lokalius sudėtingų ekosistemų aspektus, pvz., energijos srautus, teršalų dinamiką ir t. t.

Agrofizika ėmė formuotis esant poreikiui tirti sudėtingas „dirvožemio - augalo - atmosferos“ sistemų problemas eksperimentinės fizikos metodais. Pradžioje buvo dirbama daugiausia dirvožemio fizikos srityje, vėliau tyrimų sritis ėmė plėstis, apimdama žemės ūkio augalų kaip maistinės ir techninės žaliavos savybes, tokių žaliavų kokybę ir saugą. Egzistuoja sąlytis su maisto mokslais.