Reliatyvumo teorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
E=mc^2

Reliatyvumo teorija – dviejų Alberto Einšteino aprašytų teorijų rinkinys, sudarytas iš:

Specialioji reliatyvumo teorija[taisyti | redaguoti kodą]

Specialiąją reliatyvumo teoriją Albertas Einšteinas aprašė 1905 m. straipsnyje „Apie judančių kūnų Elektrodinamiką“, dirbdamas Šveicarijos patentų biure.

Šios teorijos pagrindinis teiginys – kad kiekvienam stebėtojui šviesos greitis vakuume vienodas, nepriklausomai nuo stebėtojo judėjimo greičio.

Teorijai įrodyti užtenka dviejų sąlygų:

  • Šviesos greitis vakuume yra pastovus
  • Visiems stebėtojams galioja vienodi fizikos dėsniai

Bendroji reliatyvumo teorija[taisyti | redaguoti kodą]

Bendroji reliatyvumo teorija sujungia erdvę ir laiką į vieną keturmatį erdvėlaikį, kuris yra masyvių objektų iškreipiamas, taigi šiuo iškreipimu paaiškinama gravitacija.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Reliatyvumo teorija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka