Tėvynės Sąjunga
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, tautininkai), 2004-2008 m. vadinosi Tėvynės Sąjunga (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai), iki 2004 m. - Tėvynės Sąjunga (Lietuvos konservatoriai) – Lietuvos politinė partija. Pirmininkas – Andrius Kubilius.
Pagal tradicinį politinį spektrą, Tėvynės Sąjunga yra dešinioji politinė jėga. Ji pasisako už patriotizmo ir pilietiškumo ugdymą, tradicines šeimos ir tautines vertybes.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Tėvynės sąjunga įkurta 1993 m. gegužės 1 d., kaip Sąjūdžio politinės veiklos tęsėja. Ji turėjo daugumą 1996-2000 m. kadencijos Seime, o 2000-2004 m. ir 2004-2008 m. kadencijose iškovojo mažiau vietų ir nedalyvavo valdančiosiose koalicijose.
1999 m. spalio 23 d. iš Tėvynės sąjungos pasitraukusių Laimos Andrikienės, Irenos Andrukaitienės, Vidmanto Žiemelio iniciatyva įkurta Tėvynės liaudies partija, kuri 2001 m. su trimis kitomis dešiniosiomis partijomis susijungė į Lietuvos dešiniųjų sąjungą.
2000 m. liepos 2 d. iš Tėvynės sąjungos pasitraukusio buvusio TS Valdybos pirmininko Gedimino Vagnoriaus ir jo šalininkų iniciatyva įkurta Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga (2004 m. reorganizuota į Krikščionių konservatorių socialinę sąjungą).
2003 m. lapkričio 8 d. Tėvynės sąjungos ir Lietuvos dešiniųjų sąjungos suvažiavimai pritarė nutarimams dėl partijų jungimosi.
2004 m. vasario 7 d. Tėvynės Sąjungai susijungus su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, ji tapo didžiausia Lietuvoje politine partija.
2008 m. vasario 24 d. Lietuvių tautininkų sąjungos ir kovo 11 d. Tėvynės sąjungos suvažiavimai patvirtino Lietuvių tautininkų sąjungos prisijungimą prie Tėvynės sąjungos.
2008 m. gegužės 17 d. partijų suvažiavime Tėvynės sąjunga ir Lietuvos krikščionių demokratų partijos susijungė į politinę partiją „Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai“[1]. Naujuosiuose partijos įstatuose įteisintas ir ilgasis pavadinimas „Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, tautininkai)“, kuris atspindi visas Tėvynės sąjungos atstovaujamas idėjines kryptis ir atsižvelgia į anksčiau įvykusį Lietuvių tautininkų sąjungos prisijungimą prie Tėvynės sąjungos. Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku patvirtintas Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius, o jo pirmuoju pavaduotoju - Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Valentinas Stundys.
Du Tėvynės Sąjungos nariai yra europarlamentarai, priklauso ELP-ED frakcijai – Vytautas Landsbergis ir Laima Andrikienė.
[taisyti] Skyriai
Tėvynės Sąjunga turi savo skyrius visose savivaldybėse. Didžiausi Lietuvos miestai Vilnius ir Kaunas turi atitinkamai po 11 ir 8 skyrius, todėl veiklą juose koordinuoja Skyrių sueigos. Vilniuje sueigai vadovauja Kęstutis Masiulis, Kaune - Andrius Kupčinskas.
Iki susijungimo su krikščionimis demokratais Tėvynės Sąjungoje buvo virš 14000 narių, prie kurių prisijungė dar apie 4500 krikščionių demokratų.[1]
[taisyti] Frakcijos
Tėvynės sąjungoje veikia 3 frakcijos: Politinių kalinių ir tremtinių, Krikščioniškųjų demokratų ir Tautininkų.
Krikščioniškųjų demokratų frakcijos steigimo deklaracija buvo buvo priimta 2003 m. gegužės 25 d. vykusiame Tėvynės sąjungos VI-ajame suvažiavime. Frakcija sukurta siekiant išryškinti Tėvynės sąjungos krikščionišką matmenį. Jos steigiamoji konferencija įvyko 2003 m. rugsėjo 27 d. Frakcija siekia stiprinti krikščioniškomis vertybėmis grindžiamą demokratiją, skatinti krikščioniškos demokratijos idėjų sklaidą Lietuvoje bei siekti stipresnės jų išraiškos TS politinėje veikloje, skleisti krikščioniško socialinio mokymo nuostatas visuomenėje, supažindinti su Europos liaudies partijos principais ir veikla, bei tęsti Lietuvos krikščioniškos demokratijos tradicijas.
Politinių kalinių ir tremtinių frakcija įsteigta 2007 m. vasario 7 d. Politinių kalinių ir tremtinių konferencijoje. Tai - Tėvynės Sąjungos struktūrinis padalinys, vienijantis ir atstovaujantis TS narius – buvusius pasipriešinimo okupacijoms dalyvius, politinius kalinius ir tremtinius bei kitus TS narius, puoselėjančius tautines ir krikščioniškąsias vertybes. Ypatingai svarbiu uždaviniu frakcija laiko sovietinės okupacijos ir komunizmo genocido pasekmių įveikimą, istorinės tiesos apie pasipriešinimą okupacijoms atskleidimą, tautos kovos su okupantais už nepriklausomybę atminimo įamžinimą. Pirmuoju Frakcijos pirmininku išrinktas dr. Povilas Jakučionis, 2007 m. spalio 27 d. Frakcijos konferencijoje pirmininke išrinkta V. V. Margevičienė.
Tautininkų frakcija įkurta pagal Lietuvių tautininkų sąjungos prisijungimo prie Tėvynės sąjungos sutartį, kurią 2007 m. lapkričio 24 d. patvirtino Lietuvių tautininkų sąjungos ir Tėvynės sąjungos suvažiavimai. Frakcija pradėjo veikti po to, kai 2008 m. kovo 11 d. Tėvynės sąjungos suvažiavimas galutinai patvirtino Lietuvių tautininkų sąjungos prisijungimą prie Tėvynės sąjungos. Frakcijos pirmininkas - Gintaras Songaila. Frakcija tęsia 1924–1940 m. veikusios ir 1989 m. atkurtos Lietuvių tautininkų sąjungos pažangiąsias tradicijas, savo veikloje pritaiko Lietuvių tautininkų sąjungos vertybes ir jos, kaip savarankiškai veikusios politinės partijos, bendrąsias programines nuostatas, derina jas su Tėvynės sąjungos programinėmis nuostatomis. Frakcija mano, kad tautiškumo puoselėjimas itin svarbus Lietuvos ateičiai šiame globalizmo amžiuje, o lietuvių bei baltiškoji kultūra gali ir turi atlikti reikšmingą bei savarankišką vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje.
[taisyti] Simboliai
Tėvynės sąjunga turi kelis simbolius – emblemas su kregždute, Gediminaičių stulpais, frakcijų emblemas.
Himnas – Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos. Autorius K. Vasiliauskas.
[taisyti] Jaunimo organizacijos
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų įstatuose (140 str.) nustatyta, kad TS-LKD pagal atskiras sutartis bendradarbiauja su trimis jaunimo organizacijomis: Jaunųjų konservatorių lyga, Jaunaisias krikščionimis demokratais bei Jaunųjų tautininkų organizacija.
