Populiarai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Populiarai (lot. Populares, palaikantys žmones) – vėlyvosios Romos Respublikos senato frakcija, siekusi per liaudies susirinkimus bei plebėjų tribūnus sustiprinti politinę plebėjų įtaką ir susilpninti senato bei aristokratijos. Patys populiarai labai dažnai būdavo kilmingieji, tačiau plebėjus palaikydavo dėl įvairių asmeninių ideologinių, politinių ar tiesiog savanaudiškų priežasčių.

Taip pat populiarai priešinosi per dideliam vergovės įsigalėjimui, kadangi per vergus darbo vietų netekdavo laisvieji Romos piliečiai. Kiti jų siekiai buvo suteikti daliai Romos gyventojų (plebėjų) žemių provincijose, suteikti įvairių ne Italijos provincijų miestų gyventojams Romos pilietybę.

Populiarai savo įtakos aukštumas pasiekė Gajaus Julijaus Cezario diktatūros laikotarpiu. Po antrojo triumvirato susikūrimo prasidėjo kovos dėl valdžios ir įtakos, tad plebėjų reikalai buvo nustumti į antrą planą.

Be Cezario, garsesni populiarai buvo broliai Tiberijus ir Gajus Grakchai, Gajus Marijus, Publijus Klaudijus Pulchras, Markas Licinijus Krasas. Iki pirmojo triumvirato pabaigos populiarus palaikė ir Gnėjus Pompėjus Didysis.