Senovės Romos švietimas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Senovės Romos švietimas – senovės Romoje egzistavusi formali ir neformali vaikų ir jaunuolių išmokslinimo sistema.

Manoma, kad romėnų mokyklose mokslai prasidėdavo kiekvieną dieną prieš saulėtekį ir baigdavosi vėlyvą popietę. Mokslo metai prasidėdavo kovo 24 dieną Minervos – romėnų išminties deivės – garbei.

Moksleivius į pamokas lydėdavo du vergai. Vienas jų nešdavo knygas ir kitus daiktus.

Rašybą moksleiviai praktikuodavosi stiletu ant vaškinių lentelių. Geriau pramokę galėdavo pradėti rašyti plunksna ant papiruso ar pergamento.

Nepaklusnieji būdavo baudžiami fizinėmis bausmėmis. Fizinėmis bausmėmis taip pat bausdavo ir nežinančius atsakymų, t. y. neišmokusius pamokų, ypač – jei tai kartodavosi.

Pradinė mokykla būdavo 7 – 12 metų vaikams. Jie daugiausiai mokydavosi rašybos. Vėlesnėje pakopoje, 12 – 15 metų vaikai mokydavosi ir literatūros. Šiame etape mokslas dažnai vykdavo ir namuose, specialaus vergo (dažniausiai – graiko) pagalba. Vaikai iš studijuojamų literatūros kūrinių gaudavo žinių apie romėnų mitologiją, pradėdavo mokytis iškalbos, išsireiškimų, praplėsdavo žinias gramatikoje. Viešosios mokyklos kainuodavo daug pinigų, todėl ne kiekvieni tėvai galėdavo ten leisti savo vaikus.

Nuo 16 metų dažniausiai būdavo pradedama mokytis retorikos viešose paskaitose pas žinomus retorikus. Būdavo du pagrindiniai pamokų tipai:

• Suasoriae – mokymas sudaryti argumentus ir diskutuoti apskritai,
• Controversiae – mokymas argumentuoti už ir prieš kaltinamąjį.