Dvylikos lentelių įstatymai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Dvylikos lentelių įstatymai (lot. Leges duodecim tabularum) – 451 pr. m. e. Romoje parengtas įstatymų rinkinys, užrašytas ant dramblio kaulo lentelių Romos aikštėje (Forum Romanum).

Dvylikos lentelių įstatymų sukūrimas žymi ankstesnių patricijų ir plebėjų Romos Respublikoje kulminaciją. Vėliau įstatymai buvo daugelį kartų papildomi ir tobulinami.


 Feather writing.png  Šis straipsnis ar jo dalis yra tik faktų sąrašas.
Jūs galite padėti Vikipedijai, perrašydami į nuoseklų, rišlų tekstą.
Pataisę ištrinkite šį pranešimą ir apie tai galite parašyti Tvarkos projekte (neprivaloma).

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Forma, stilius[taisyti | redaguoti kodą]

  • Sen. lotynų k. formos: em - vietoj eum, escit - erit, faxsit - fecerit
  • Tipinė sakinio kostrukcija: protazė - apodozė. Po formuluotės "kai" (sakinio) seka apodozė.
  • Subjektus (pvz., ieškovas, atsakovas) dažnai būtina papildomai įtraukti į sakinio konstrukciją.
  • Dažnas imperatyvo (pvz., ito) naudojimas
  • Trumpos formuluotės.
  • Dažnai konkrečios situacijos vietoje apibendrinimų, apibrėžimų (kazuizmas).

Pavyzdžiui: SI IN IUS VOCAT, ITO. NI IT, ANTESTAMINO: IGITUR EM CAPITO - Kai (ieškovas atsakovą) paduoda į teismą, privalo (atsakovas) ten eiti. Jei jis neina, privalo atsakovo akivaizdoje pakviesti liudininku (trečiąjį asmenį).

Romėnai pirmieji žmonijos istorijoje suskirstė teisę į dvi grupes: Civilinę teisę ir tautų teisę. Romėnų teisė buvo svarbi visos Europos teisei, smarkiai paveikė jos vystymąsi.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]