Povilas Alšėniškis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Povilas Alšėniškis
Hipocentauras (herbas)
Giminė
Alšėniškiai
Gimė:
	Alšėnai
Mirė:	1555 m. rugsėjo 4 d.
	Vilnius
Tėvai
Tėvas:	Aleksandras Alšėniškis
Motina:	Sofija Sudimantaitė
Žmona (-os)
Vaikai

Povilas Alšėniškis (m. 1555 m. rugsėjo 4 d. Vilnius, palaidotas Vilniaus arkikatedroje) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir Lietuvos katalikų bažnyčios veikėjas, Vilniaus vyskupas.

[taisyti] Biografija

Kilęs iš XIII a.-XVI a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų Alšėniškių giminės. Tėvas Aleksandras Alšėniškis, motina Sofija Sudimantaitė, (Zofia Sudymuntowiczówna) ^[1] broliai Jonušas Alšėniškis, Jurgis Alšėniškis.

1504-1507 m. studijavo Krokuvos universitete. Nuo 1507 m. Lucko vyskupas. 1512 m. dalyvavo Katalikų bažnyčios visuotiniame susirinkime Romoje, susipažino su italų renesanso kultūra. Įsiteikdamas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam, 1533 m. jo žmonai Bonai Sforcai užrašė Rokantiškių pilį, savo namus ir sklypus Vilniuje, pačiam valdovui po savo mirties - du dvarus, atsisakė Punios seniūnijos. Tai padėjo jam tapti Vilniaus vyskupu, nuo 1536 m. Vilniaus vyskupas.

Su prasidėjusia Lietuvoje reformacija kovojo plėsdamas bažnytines dignitorijas. Vilniaus vyskupijos kanauninkų skaičių padidino nuo 12 iki 14, intensyvindamas kunigų veiklą vertė dominikonus reguliariai pamokslauti Katedroje. 1555 m. vasario mėn. sušaukė vyskupijos sinodą. Skatino valdovą imtis represijų prieš protestantus. 1542 m. jo iniciatyva buvo uždaryta pirmoji Lietuvos aukštoji mokykla, kurią 1539 m. Vilniuje įsteigė Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis.

Gyveno ištaigingai. Globojo menus. Savo portretus ir kitus meno kūrinius užsakydavo italų meistrams. ^[2] Seniausiu Lietuvos ekslibrisu laikomas Vilniaus vyskupo Povilo Alšėniškio knygos nuosavybės ženklas, sukurtas nežinomo dailininko apie 1533 m. Beveik iš naujo atstatydino 1529 m. sudegusią Vilniaus katedrą, savo rūmų sode 1533 m. sudegusios koplyčios vietoje 1543 m. pastatydino gotikinę Šv. Kryžiaus koplyčią. Pastatė Dunilovičių Švč. Trejybės bažnyčią. Pradėjo kurti Vilniaus kankinių pranciškonų kultą, užsakė miniatiūromis iliustruotą lenkų istoriko J. Dlugošo herbyno „Klejnoty“ nuorašą, kuris turėjo keletą lietuviškų „priedų“. ^[3]

XVI a. italui dailininkui Džovaniui dal Montei (it. Giovanni dal Monte) priskiriamas Vilniaus vyskupo kunigaikščio Povilo Alšėniškio portretas yra Lietuvos dailės muziejuje. Tačiau kai kurie menotyrininkai šio portreto tapatybę neigia.^[4]

[taisyti] Šaltiniai