Kambrė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kambrė
pranc. Cambrai (Picard: Kimbré Olandų kalba
   Blason cambrai.svg   
Cathédrale Notre-Dame Cambrai.JPG
Kambrė katedra

Kambrė
50°10′36″N 3°14′08″E / 50.17667°N 3.23556°E / 50.17667; 3.23556 (Kambrė)Koordinatės: 50°10′36″N 3°14′08″E / 50.17667°N 3.23556°E / 50.17667; 3.23556 (Kambrė)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Prancūzijos vėliava Prancūzija
Regionas: Šiaurė-Pa de Kalė
Departamentas: Šiaurė (departamentas)
Gyventojų (2007): 32 296
Plotas: 18,12 km²
Tankumas (2007): 1 782 žm./km²
Altitudė: 41-101 m
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: KambrėVikiteka

Kambrė (pranc. Cambrais, Picard: Kimbré) − miestas šiaurinėje Prancūzijos dalyje, Šiaurė-Pa de Kalė regione, Šiaurės departamente, prie Šeldės upės. Upių uostas. Išplėtota tekstilės, maisto perdirbimo, statybinių medžiagų pramonė.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Senovės Romos laikais vietovė vadinta Cameracum. Nuo 445 m. Frankų imperijos sudėtyje. Nuo VI a. pabaigos – vyskupijos centras. Nuo 926 m. priklausė Šventajai Romos imperijai. 870 m. miestą sudegino normanai. Nuo 1076 m. formaliai gavo savivaldos teises, tačiau dėl jų miestiečiai kelis amžius kovojo su vietos vyskupija. XV a. Kambrė išgarsėjo kaip regiono muzikos centras. 1508 m. mieste sudaryta vadinamoji Kambrė lyga – popiežiaus, Prancūzijos karaliaus Liudviko XII, Šventosios Romos imperijos ir Aragono karalystės sąjunga prieš Venecijos respubliką. Nuo 1678 m. – Prancūzijos dalis. Smarkiai nukentėjo per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus. 1917 m. lapkričio 20 d. Kambrė mūšyje pirmą kartą masiškai panaudoti tankai.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Kambrė išliko daug architektūros paminklų- dveji miesto vartai, XVI a. tvirtovė, Dievo Motinos katedra, XVII a. Vyskupų rūmai, kelios bažnyčios, miesto rotušė.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Cambrais (Kambrė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 694 psl.