Berthe Morisot

Berta Morizo pranc. Berthe Morisot

„Bertos Morizo portretas“ (aut. Eduaras Manė, 1872, Orsė muziejus)
Gimė	1841 m. sausio 14 d. Buržas
Mirė	1895 m. kovo 2 d. (54 metai) Paryžius
Tautybė	Prancūzė

Veikla	Dailininkė
Sritis	Impresionizmas

Vikiteka	Berthe Morisot

Berta Morizo (pranc. Berthe Morisot, 1841 m. sausio 14 – 1895 m. kovo 2 d.) – prancūzų XIX a. antros pusės impresionizmo tapytoja. Buvo susijusi su Paryžiaus impresionistų grupe, dalyvavo 7 iš 8 jos parodų Paryžiuje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Berta Morizo gimė 1841 m. sausio 14 d. Buržo mieste, išsilavinusių vidutinės padėties tėvų šeimoje. Jos tėvas buvo aukštas pareigas užimantis valdininkas. Pagal giminystės ryšius Berta Morizo buvo tapytojo Jean-Honoré Fragonard anūkė. Nuo pat mažens Berta pasirinko dailinkės kelią. Jaunystėje ji su dviem seserimis buvo nusiųsta į Paryžių, kur lankė piešimo pamokas pas Geoffroy Chocarne ir Joseph Guichard. 1858 m. ji su seserimi Edma užsiregistravo Luvro muziejuje kopijuotojomis. Greičiausiai ten susitiko su tapytojais Henri Fantin-Latour ir Félix Bracquemond, kurie ją supažindino su Achille Oudinot, kuris, savo ruožtu, buvo Kamilio Koro mokinys. 1862–68 m. laikotarpiu ji ėmė pamokas iš Kamilio Koro, pradėjo tapyti plenere. 1864 m. ji pirmąkart eksponavo Paryžiaus Salone. Tai buvo nemenkas pasiekimas vos 23 metų dailininkei-moteriai. Iki 1874 m. Berta Morizo nuolat eksponuodavo akademiniame Paryžiaus Salone. 1869 m. jos sesuo Edma ištekėjo, išvyko į Londoną ir metė dailininkės karjerą.

1868 m. Berta Morizo sutiko Eduarą Manė, kuris lemiamai paveikė jos dailę. Ji pozavo garsiam E. Manė paveikslui „Balkonas“ (1868–1869). 1874 m. Berta Morizo ištekėjo už Eduaro Manė brolio Eženo. Ji prisijungė prie impresionistų judėjimo Paryžiuje. Po 1874 m. įvykusios pirmosios impresionistų parodos ji niekuomet nebedalyvavo akademistiniame Paryžiaus Salone. Viso Berta Morizo sudalyvavo septyniose iš aštuonių impresionistų parodų iki 1886 m. Vienintelę parodą praleido 1879 m. dėl 1878 m. gimusios vienintelės duktės Žiuli. Jos paveikslai, kaip ir kitų impresionistų, buvo kritikų menkinami, jų pirkėjų beveik nebuvo. Bertos tėvų materialinė padėtis leido jai išvengti skurdo, kurį kentė publikos nesuprantami ir kritikų nepripažįstami kiti impresionistai, kaip Klodas Monė ar Kamilis Pisaro. Tapyboje ji neeksperimentavo kaip kiti impresionistai ir prisilaikė Eduaro Manė įtakos suformuotos manieros. Tapė peizažus, moteris, vaikus. Maždaug nuo 1887 m. jos kūryboje pradėjo ryškėti O. Renuaro įtaka. Ji buvo pažįstama su daugeliu to meto avangardinių Paryžiaus dailininkų ir literatų. Berta Morizo mirė 1895 m. kovo 2 d. Palaidota Pasi kapinėse prie anksčiau (1892 m.) mirusio vyro Eženo ir Eduaro Manė. 2013 m. jos vienas portretų buvo parduotas už 10,9 mln. JAV dolerių, tapdamas brangiausiu moters nutapytu paveikslu tuo metu, parduotu viešajame aukcione.^[1]