Janis Rozentalis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Janis Rozentāls

Janis Rozentāls (gimė 1866 m. kovo 18 d. Saldaus valsčiuje Bebrų kaime, mirė 1916 m. sausio 8 d. Suomijoje) buvo vienas iš žymiausių latvių dailininkų XIX–XX a.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Rozentāls gimė Saldaus valsčiuje. Pas sienų dažytoją J. Celevičą jis įgijo dažytojo amatą, vėliau mokėsi Rygos vokiečių amatininkų draugijos amatininkystės mokykloje. Rozentāls studijavo Peterburgo Menų akademijoje, kur 1888 m. pradėjo studijas kaip laisvasis klausytojas. Akademiją jis baigė 1894 m. (diplomą gavo tik 1896 m., kai išlaikė teorinių dalykų egzaminus). Jo diplominis darbas „No baznīcas“ (Nuo bažnyčios) (1894) buvo pirmasis diplominis darbas akademijoje su nacionaliniu siužetu. Už darbą Rozentāls gavo pirmojo laipsnio menininko vardą.

Rozentāls vedė suomių dainininkę Elliją Forseli ir įsikūrė Rygoje. Konstantinas Pėkšėnas specialiai jam savo name Alberto gatvėje 12 įrengė dirbtuves (dabar Janio Rozentalio ir Rūdolfo Blaumanio muziejus). Rozentāls dirbo dėstytoju V. Blūmo meno mokykloje ir Rygos Miesto meno mokykloje, taip pat buvo mėnraščio „Vērotājs“ (Stebėtojas) ir žurnalo „Druva“ (Laukas, dirva) meninis redaktorius.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

paminklas Janiui Rozentāliui

Rozentāls buvo vienas pirmųjų, XIX a. pabaigoje tapyboje pradėjusių tiksliai atvaizduoti tautos gyvenimą. Reikšmingą vietą dailininko veikloje užėmė portretas, tačiau jis tapė ir buities vaizdus, simbolines ir fantastines kompozicijas su mitologiniais, bibliniais ar latvių folkloro siužetais, peizažus, užsiėmė monumentaliuoju menu, taikomąja ir staliūgine grafika. Individualiajame stiliuje atsispindi amžių sandūrai būdingos stilistinės permainos – išsilaisvinimas iš akademinės mokyklos, impresionizmo, simbolizmo, postimpresionizmo įtaka.

Siužetiškai XIX a. dešimtajame dešimtmetyje Rozentalio dailėje dominavo tautos gyvenimo vaizdavimas („Uz lieveņa“ (Prieangyje), „Veļas mazgātājas“ (Drabužių skalbėjos) ir t. t.), buitinis žanras. Šio žanro darbai panašūs į Rūdolfo Blaumanio kaimo gyvenimo vaizdavimus, tuo dalinai paaiškinama jų draugystė. Rozentāls tapė ir akvareles buities temomis („Tirgus“ (Turgus), „Krogā“ (Smuklėje) ir t. t.); betarpiškas gyvenimo stebėjimas čia sujungtas su ironišku buities eigos vertinimu. Rozentāls tapė daug portretų, taip pat daug žinomų savo amžininkų portretų (pavyzdžiui, Vilhelmo Purvyčio, Rūdolfo Blaumaio).