Bezansonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bezansonas
pranc. Besançon
   Blason ville fr Besançon (Doubs).svg      Flag of Besançon.svg   
Besancon boucle Doubs.jpg
Miestas iš oro

Bezansonas
47°14′35″N 6°1′19″E / 47.24306°N 6.02194°E / 47.24306; 6.02194 (Bezansonas)Koordinatės: 47°14′35″N 6°1′19″E / 47.24306°N 6.02194°E / 47.24306; 6.02194 (Bezansonas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Prancūzijos vėliava Prancūzija
Regionas: Franš Kontė
Departamentas: Dubsas (departamentas)
Gyventojų (2007): 128 400
Plotas: 65,05 km²
Tankumas (2007): 1 974 žm./km²
Altitudė: 281 m
Pašto kodas: 25000
Tinklalapis: www.besancon.fr
Commons-logo.svg Vikiteka: BezansonasVikiteka

Bezansonas (pranc. Besançon) – miestas rytų Prancūzijoje, Franš Kontė regiono ir Dubsas departamento centras. Bezansono oro uostas. Didžiausias Prancūzijos laikrodžių gamybos centras. Išplėtota tekstilės, chemijos, popieriaus, porceliano, tiksliosios mechanikos pramonė. Mineralinių vandenų kurortas. Didelis regiono kultūros ir švietimos centras. Nuo 1691 m. veikia Bezansono universitetas. Archeologijos, istorijos, dailės muziejai. Plėtojamas turizmas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Laisvasis imperijos miestas:
Bezansonas
0 Besançon - Doubs - Quai Vauban (3).JPG
Šalis: Franš Kontė
Vėliava: Blason ville fr Besançon (Doubs).svg
Tautos:
Laikotarpis: 1184-1654

I amžiuje pr. m. e. keltų genties sekvanų centras Vezoncionas. 58 m. pr. m. e. jį nukariavo Cezaris. Nuo II a. – arkivyskupijos centras.

Nuo 1184 m. – tapo Šventosios Romos imperijos laisvuoju miestu, kuriame rezidavo buvo Bezansono arkivyskupija, o taip pat rinkdavosi miestiečių valdžia.

Nuo XIV a. miesto istoriją lėmė Burgundijos kunigaikštystė, kurios kunigaikščiai valdė taip pat ir Burgundijos grafystę, buvusią aplink Bezansoną. Burgundijos kunigaikščiai ne kartą nesėkmingai bandė paimti miestą. Nepaisant to, Bezansonas buvo priverstas prašytis Burgundijos globos, nors nepriklausomybės niekada neatsisakė. Po Burgundijos kunigaikštystės žlugimo, Bezansono globą perėmė Burgundijos grafai Habsburgai. Nuo XVII a. Bezansone įtaką paveldėjo Austrijos Habsburgų atšaka.

1651 m. miestas neteko laisvojo miesto teisių. Pasibaigus Trisdešimtmetis karui, 1674 m. prijungtas prie Prancūzijos ir ilgainiui tapo Franš Kontė provincijos sostine. Apie 1800 m. pradėta plėtoti laikrodžių gamybą.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Išlikę romėnų arkos, amfiteatro, akveduko griuvėsiai. Šv. Jono katedra, Šv. Pauliaus ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios. Renesansiniai miesto Rotušės ir Teismo rūmai.[1] XVII a. mieste pastatyta citadelė, kuri 2008 m. buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Ilgą laiką populiariausis sporto šakos mieste buvo rankinis ir krepšinis. XX a. pabaigoje išaugo ledo ritulio populiarumas.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Besançon (Bezansonas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 124 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]