Neoptolemas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Graikų mitologija
Apollo Artemis Brygos Louvre G151.jpg
Graikų dievai
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos


Mitinės būtybės
Pusdieviai | Trojos karas
Odisėja | Argonautika

Graikų mitologijoje NeoptolemasAchilo ir Deidamėjos sūnus. Su Andromache susilaukė Moloso, kurio giminė siekė Aleksandro Didžiojo motiną.

Achilas nenorėjo vykti į Trojos karą, todėl jis pasislėpė, perrengtas mergina, tarp likomedžių. Ten jis turėjo romaną su Skiro karaliaus dukterimi Deidamėja, kuri vėliau pagimdė Neoptolemą.

Po dešimties metų, kai Achilas ir Ajaksas mirė, nebuvo matyti jokių graikų pergalės ženklų. Graikai pagrobė trojėnų pranašą Heleną ir privertė pasakyti, ką reikia padaryti, kad Troja būtų įveikta. Helenas pasakė, kad graikams reikia: gauti Heraklio nuodingų strėlių (tuo metu jas turėjo Filoktetas), paimti Atėnės Paladės statulą, esančią Atėnės Trojos šventykloje (persirengęs elgeta Odisėjas pavogė statulą), įtikinti Achilo sūnų prisijungti prie karo. Graikai skubiai nuvyko į Skirą ir prikalbino Neoptolemą atvykti į Trojos karą.

Priešingai nei Achilas, kuris parodė gailestį Priamui, Neoptolemas buvo laukinis ir žiaurus. Jis užmušė Priamą, Euripilą, Polikseną, Politą, Astianaksą ir kitus, po karo užmušė Heleną ir Andromachę. Jis kartu su Andromache, Helenu ir Feniksu nuplaukė į Epito salas ir tapo Epyro karaliumi.

Filoktetas būtų dalyvavęs kare, bet jam buvo įkandusi gyvatė, kadangi žaizda negijo jis pasiliko Lemnoje. Graikai sužinoję iš Heleno, kad laimėti karą reikią Filokteto strėlių, kurias šis gavo iš Heraklio, pasiuntė Odisėją ir Neoptolemą į Lemną susigrąžinti Filoktetą.

Achilo šešėlis pasirodė laimėjusiems karą, reikalaudamas paaukoti Trojos princesę Polikseną prieš visiems išvykstant. Neoptolemas įvykdė savo tėvo šešėlio reikalavimą. Jis taip pat paaukojo Poliksenos tėvą Priamą.

Neoptolemą užmušė Orestas, kai jis mėgino pagrobti Hermionę iš Oresto, kadangi jam Hermionę buvo pažadėjęs jos tėvas Menelajas. Vikiteka