Šiaurės samių kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šiaurės samių kalba
davvisámegiella
Kalbama: Norvegija
Švedija
Suomija
Kalbančiųjų skaičius: 15 000 - 25 000
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių:
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Uralo kalbos
 Finougrų
  Finų - permių
   Samių
    Šiaurės samių

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba:
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: se
ISO 639-2: sme
ISO 639-3: sme

Šiaurės samių kalba – Uralo kalbų šeimai priklausanti kalba, gausiausia iš visų samių kalbų. Ja kalba kažkur 15-25 tūkst. žmonių, iš kurių dauguma gyvena Norvegijoje, 5000-6000 Švedijoje, apie 2000 Suomijoje, taip pat vartojama ir Rusijoje.

Šiaurės samių kalba skirstoma į 4 tarmes: Tornės, Rytų Finmarko, Vakarų Finmarko (standartizuota) ir jūros samių.

Pirmasis šiaurės samių kalbą 1748 m. aprašė norvegų dvasininkas Knud Leem. 1752 ir 1768 m. sudaryti žodynai. Dabartinė šiaurės samių rašyba pagrįsta danų filologo Rasmus Christian Rask 1832 m. gramatika. Jis į kalbą įvedė raides č, đ, ŋ, š, ŧ ir ž. Tuo šiaurės samių kalba skiriasi nuo kitų samių kalbų, kuriose būdinga švedų ar norvegų kalbomis paremta rašyba. XX a. pr. Norvegijoje leistas laikraštis samių kalba Saǥai Muittalægje. Nuo 1979 m. patvirtinta vienoda šiaurės samių kalbos rašyba, kalba dėstoma regiono mokyklose.

Šiaurės samių kalba yra oficiali Finmarko, Tromso apskričių (Norvegija) savivaldybėse (Kautokeinas, Karašjokas, Nesebis, Tana, Porsangeris, Kefjordas).

Šiaurės samių kalba turi 6-7 linksnius, 3 skaičius, 3 asmenis, 4 nuosakas, 4 laikus.

Abėcėlė[taisyti | redaguoti kodą]

Šiaurės samių kalbos abėcėlę sudaro 29 raidės:

A a Á á B b C c Č č D d
Đ đ E e F f G g H h I i
J j K k L l M m N n Ŋ ŋ
O o P p R r S s Š š T t
Ŧ ŧ U u V v Z z Ž ž

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]