Kemės samių kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kemės samių kalba
Kalbama: Suomijos vėliava Suomija
Kalbančiųjų skaičius: išnykusi
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių:
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Uralo kalbos
 Finougrų
  Finų - permių
   Samių
    Kemės samių

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba:
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1:
ISO 639-2: smi
ISO 639-3: sjk

Kemės samių kalba – išnykusi samių kalbų grupės kalba, vartota Laplandijos (Suomija) pietinėje dalyje (aplink Kuusamo miestą) gyvenančių samių. Kemės samių kalba labiausiai skyrėsi nuo kitų samių kalbų, nors buvo gimininga Inario samių kalbai ir Skolto samių kalbai.

Nors Kemės samių kalba išnyko prieš daugiau negu 100 metų, ji paliko rašytinių šaltinių:

  • 1673 m. Johannes Schefferus parašytas poemų rinkinys Lapponia;
  • 1839 m. Jacob Fellman surinktas žodynėlis po apsilankymų Kuolajärvi ir Sompio kaimuose. [1]
  • Malda Tėve mūsų Kemės samių kalba:
Äätj miin, ki lak täivest. Paisse läos tu nammat. Alda pootos tu väldegodde. Läos tu taattot nou täivest, ku ädnamest. Adde miji täb päiv miin juokpäiv laip. Ja adde miji miin suddoit addagas, nou ku miieg addep miin velvolidäme. Ja ale sääte miin kjäusaussi. Mutto tjouta miin pahast. Tälle tu li väldegodde, vuöjme ja kudne ijankaikisest. Amen.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. (Äima, F, Itkonen, T.I. 1918: Jacob Fellmanin muistiinpanot Sompion ja Kuolajärven lapin murteista. Suomalais-Ugrilaisen Seuran Aikakauskirja 30 p. 1-91.)

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]