Selkupų kalba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Selkupų kalba шӧльӄумыт әты |
|
|---|---|
| Kalbama: | Rusijoje (Jamalo Nencų autonominėje apygardoje) |
| Kalbančiųjų skaičius: | ~1570 |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: | ? |
| Kilmė: |
Uralo kalbos |
|
|
|
| Oficiali kalba: | |
|
|
|
| ISO 639-1: | sel |
| ISO 639-2: | sel |
| ISO 639-3: | nenurodyta |
Selkupų kalba – samodų kalbų grupės kalba, kuria kalbama Tomsko srityje ir Krasnojarsko krašto šiaurėje, Jamalo Nencų autonominėje apygardoje. Kalbančiųjų apie 1570 (1994 m.).
Išskiriamos trys pagrindinės tarmės: Tazo (ja XX a. 4 dešimtmetyje sukurta raštijos rusų rašmenimis), tymų ir ketų. Tazo tarmė turi 25 balsines, 16 priebalsinių fonemų, 3 skaičius, 9–10 linksnių, 4 laikus, 8 nuosakas, daugiau nei 15 veikslų. Leksikoje esama chantų ir ketų kalbų elementų.[1]
Abėcėlė [taisyti]
| А а | Б б | В в | Г г | Д д | Е е | Ё ё |
| Ж ж | З з | И и | Й й | К к | Ӄ ӄ | Л л |
| М м | Н н | Ӈ ӈ | O o | Ө ө | Ӧ ӧ | П п |
| Р р | С с | Т т | У у | Ӱ ӱ | Ф ф | Х х |
| Ц ц | Ч ч | Ш ш | Щ щ | ъ | Ы ы | ь |
| Ә ә | Э э | Ю ю | Я я |
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Selkupų kalba. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 93 psl.
|
|||||||||||||||||||||||
