Skolto samių kalba
| Skolto samių kalba sääˊmǩiõll |
|
|---|---|
| Kalbama: | Suomija Rusija |
| Kalbančiųjų skaičius: | 400 |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: | |
| Kilmė: |
Uralo kalbos |
|
|
|
| Oficiali kalba: | |
|
|
|
| ISO 639-1: | |
| ISO 639-2: | sms |
| ISO 639-3: | sms |
Skolto samių kalba (sääˊmǩiõll) - samių kalbų grupės kalba, vartojama Suomijoje, daugiausia Sevetijervio kaime ir prie Lovo ežero, Rusijoje, kur kalba 20 - 30 žmonių Njuõˊttjäuˊrr (Notozero) dialektu. Skolto samių kalba taip pat kalbėta Norvegijoje, bet ten kalbėję žmonės galutinai išmirė.
Turinys |
Istorija [taisyti]
Prieš Antrajį pasaulinį karą Skolto samių kalba buvo kalbama 4 samių kaimuose Suomijos teritorijoje. Pečengoje Skolto samių kalba kalbėjo Suonikylės ir Petsamo kaimuose. Kai ši teritorija po Antrojo pasaulinio karo atiteko Rusijai šia kalba kalbėję samiai išsikėlė į Inario, Sevetijervio ir Nelimo kaimus Inario savivaldybėje.
Raštas [taisyti]
Skolto samių kalba naudoja lotynų raštą:
| А а | Â â | B b | C c | Č č | Ʒ ʒ | Ǯ ǯ | D d |
| Đ đ | E e | F f | G g | Ǧ ǧ | Ǥ ǥ | H h | I i |
| J j | K k | Ǩ ǩ | L l | M m | N n | Ŋ ŋ | O o |
| Õ õ | P p | R r | S s | Š š | T t | U u | V v |
| Z z | Ž ž | Å å | Ä ä | ˊ |
Raidės Q/q, W/w, X/x, Y/y ir Ö/ö naudojamos tik tarptautiniuose žodžiuose.
Šaltiniai [taisyti]
- Korhonen, Mikko. Mosnikoff, Jouni. Sammallahti, Pekka. Koltansaamen opas. Castreanumin toimitteita, Helsinki 1973.
- Mosnikoff, Jouni and Pekka Sammallahti. Uˊcc sääm-lääˊdd sääˊnnǩeârjaž = Pieni koltansaame-suomi sanakirja. Jorgaleaddji 1988.
- Mosnikoff, Jouni and Pekka Sammallahti. Suomi-koltansaame sanakirja = Lääˊdd-sääˊm sääˊnnǩeˊrjj. Ohcejohka : Girjegiisá 1991.
- Moshnikoff, Satu. Muu vuõssmõs sääˊmǩeˊrjj 1987.
- Sámi Language Act
Nuorodos [taisyti]
- sms Etnologijos kalbos kodo „sms“ informacija (angl. Ethnologue information on language by code „sms“)
- Kimberli Mäkäräinen Mažasis žodynas (<500 žodžių)
- Sääˊmjieˊllem
- Zita McRobbie-Utasi
- Skolto samių kalbos pavyzdys
|
|||||||||||||||||||||||
