Encų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Encų kalba
Онай базаан
Kalbama: Krasnojarsko krašto Taimyro rajonas (Rusija)
Kalbančiųjų skaičius: 119
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių:
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Uralo kalbos
 Samodų kalbos
  Šiaurės samodų grupė

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba:
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: -
ISO 639-2: -
ISO 639-3: enf (miškų nencų dial.)
enh (tundros nencų dial.)

Encų kalba (rus. Энецкий язык) – viena iš samodų kalbų, paplitusi Jenisiejaus žemupio dešiniajame krante (Rusijos Krasnojarsko krašto Taimyro rajonas). 2002 m. encų kalba kalbėjo 119 žmonių. Daugelis kalbėtojų yra vidutinio amžiaus ar vyresni, visiems rusų kalba yra antroji kalba.

Kalba turi du labai besiskiriančius dialektus:

  • somatu (rus. сомату – tundros dialektas, kitaip dar хантайский, туруханский;
  • pe-bai (rus. пэ-бай – miškų dialektas, kitaip dar баихинский, карасинский, мангазейский.

Encų kalba yra agliutinacinio tipo. Gramatiškai ir leksiškai artima nencų ir nganasanų kalboms dėl bendros kilmės ir ilgalaikių kontaktų.
Pavadinimai nencas (nenesa), encas (enesa) ir nganasanas (nganasa) yra etimologiškai tapatūs.

Encų abėcėlė[taisyti | redaguoti kodą]

Abėcėlė sukurta XX a. 9-10 dešimtmečiais, bet oficialiai nėra priimta. Ja išleistos trys knygos, jų tarpe – mokyklinis rusų – encų kalbų žodynėlis.

А а Б б В в Г г Д д Е е Ё ё Ԑ ԑ
Ж ж З з И и Й й К к Л л М м Н н
Ӈ ӈ О о П п Р р С с Ҫ ҫ Т т У у
Ф ф Х х Ц ц Ч ч Ш ш Щ щ ъ Ы ы
ь Э э Ю ю Я я

Laikraštyje Taimyr (rus. Таймыр) retkarčiais spausdinamai straipsniai encų kalba.

Miškų encų kalba[taisyti | redaguoti kodą]

Tai mažesnysis dialektas (kartais laikomas atskira kalba). 2006–2007 m. žiemą šia kalba kalbėjo apie 35 žmones – 6 Dudinkoje, 20 – Potapove, 10 – Tucharde. Jauniausias jų gimęs 1962 m., vyriausias – 1945 m. Daugelis jų yra trikalbiai, kalbantys miškų encų, tundros nencų ir rusų kalbomis.