Kvenų kalba

Kvenų kalba Kväänin kieli
Kalbama:	Šiaurės Norvegija
Kalbančiųjų skaičius:	2000-8000 (2005 m.)
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių:	Nepatenka tarp šimto kalbamiausių
Kalbos išnykimas:
Kilmė:	Uralo  Finų   Suomių    Kvenų
Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba:	-
Prižiūrinčios institucijos:	Kvenų kalbos taryba
Kalbos kodai
ISO 639-1:	fi
ISO 639-2:	fin
ISO 639-3:	fkv

Kvenų kalba yra vartojama šiaurinėje Norvegijos dalyje, kvenų tautos, kaip suomių kalbos dialektas.

Paplitimas

Kalba labiausiai paplitusi tokiose komunose kaip Bugøynes, Neiden, Vestre Jakobselv, Vadsø ir Børselv, šiek tiek mažiau – Nordreisos ir Storfjordo apskrityse. Šiaurės rytų Norvegijos dalyje, daugiausia aplink Varangerio fjordą, žmonės kalba labai supanašinta į tradicinę suomių, kvenų kalbą.

Manoma, kad kvenų kalba dabar kalba nuo 2000 iki 8000 žmonių (vertinant skirtingais kriterijais). Kadangi ja šneka vos keli jauni žmonės, ji laikoma nykstančia kalba.

Pavyzdys

Kveniškai: Kvääninkieli oon se kieli mitä kväänit oon puhuhneet ja vielä tääpänäki puhhuuvat, ja mikä oon säilyny ruottalaistumisen ja norjalaistumisen läpi minuriteettikielenä. Minun mielestä Torniolakson «meiän kieliki» oon vanhaa kvääninkieli tahi vanhaala meiđän kielelä kaihnuunkieli.

Standartine suomių: Kveenin kieli on se kieli, jota kveenit ovat puhuneet ja vielä tänä päivänäkin puhuvat, ja joka on säilynyt ruotsalaistumisen ja norjalaistumisen läpi vähemmistökielenä. Minun mielestäni Torniolaakson „meidän kielikin“ on vanhaa kveenin kieltä tai vanhalla meidän kielellämme kainun kieltä.

Lietuviškas vertimas: Kvenų kalba yra kalba, kuria kvenai Kalbėjo ir dar kalba, Ir kuri išgyveno švedinimą, Ir norveginimą, kaip mažoji kalba. Mano nuomone, Torno slėnis „meänkieli“ Yra taip pat senosios kvenų kalbos pave; das Arba mūsų senosios kalbos, Kainu kalbos..

Šaltiniai

Vikipedijos projektas Kvenų kalba vikiinkubatoriuje