Narvos mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Narvos mūšis
Victory at Narva.jpg
Pergalė Narvoje, Gustavo Cedestriomo 1910 paveikslas
Data: 1700 m. lapkričio 30 d.
Vieta: prie Narvos
Rezultatas: Švedų pergalė
Battle of Narna plan.PNG

Narvos mūšis (1700 m. lapkričio 30 d.) – mūšis pradinėje Šiaurės karo stadijoje, kuriame Švedijos karaliaus Karolio XII armija nugalėjo Rusijos caro Petro I armiją. Tai buvo švedų taktinė pergalė. Mūšis vyko prie Narvos.

Mūšio eiga[taisyti | redaguoti kodą]

1700 m. lapkričio 30 d. 8 140 žmonių kariuomenė, vadovaujama Karolio I užpuolė Rusijos armiją, apsupusią švedų (dabar Estijos) Narvos miestą. Pagrindinėms švedų pajėgoms padėjo apie 2 500 vyrų miesto viduje. Rusijos armija turėjo ryškų kareivių pranašumą – jų buvo 37 000. To meto švedų šaltiniai teigė, kad rusų buvo net 80 000–100 000; šis skaičius galėjo būti įmanomas, priskaičiuojant ir civilius, padėjusius rusams, kareivių žmonas ir šeimas.

Švedų armijai vadovavo pats karalius, padedamas generolo Karlo Gustavo Renskioldo, o rusams vadovavo Šarlis Eženas de Krua. Caras Petras I buvo išvykęs prieš keletą dienų.

Švedijos armija pradėjo puolimą vidurdienį, pasinaudodami pūga, kuri pūtė rusams tiesiai į akis, juos akindama. Švedai pralaužė Rusų armijos gynybą, įsiveržė į jų eiles, privertė visą Rusijos armiją panikuoti.

Abiejų pusių netektys buvo gana didelės, tačiau tai buvo didžiulė Švedijos pergalė. Švedai prarado 667 vyrus (beveik 10 %), o rusų armija prarado net 15 000 kareivių, daugelis kurių pabėgę iš mūšio lauko tiesiog nuskendo Narvos upėje.

Likę rusai kapituliavo, ir visi buvo apgyvendinti kareivinėse, atidavę savo ginkluotę švedams. Švedijos armijai atiteko 20 000 muškietų.

Padariniai[taisyti | redaguoti kodą]

Ironiška, tačiau šis mūšis puikia iliustruoja patarlę „Gali pralaimėti mūšį, bet laimėti karą“. Šis pralaimėjimas paskatino Rusijos carą Petrą I reformuoti savo armiją. Jau po kelerių metų rusai buvo kur kas stipresnis priešininkas mūšio lauke. Kita vertus, šia pergale nepasinaudojo Švedijos karalius Karolis XII: nors generolai ir parlamentas jam patarė toliau persekioti rusus, jis nusprendė kovoti prieš Abiejų tautų respubliką, kuri tada norėjo taikos. Jau po kelerių metų ATR karalius Augustas II buvo priverstas atsisakyti karūnos, tačiau Petras I, galėjęs laisvai tvarkytis savo valstybėje, sukūrė stiprią armiją, kuri 1709 metais Poltavos mūšyje nugalėjo Švediją, dėl to baigėsi Švedijos imperijos dominavimas, ir iškilo Rusijos imperija.