Kohtla Jervė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kohtla Jervė
est. Kohtla-Järve
   Coat of arms of Kohtla-Jarve.svg      Flag of Kohtla-Jarve.svg   
Kohtla-Järve 2007 8.jpg

Kohtla Jervė
59°24′00″N 27°17′00″E / 59.4°N 27.283333°E / 59.4; 27.283333 (Kohtla Jervė)Koordinatės: 59°24′00″N 27°17′00″E / 59.4°N 27.283333°E / 59.4; 27.283333 (Kohtla Jervė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Estijos vėliava Estija
Apskritis: Rytų Viru apskritis
Gyventojų (2006): 45 740
Plotas: 41,77 km²
Tankumas (2006): 1 095 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: Kohtla JervėVikiteka
Kirčiavimas: Kòhtla Jèrvė

Kohtla Jervė – pramoninis miestas šiaurės rytų Estijoje, prie TalinoNarvos geležinkelio ir kelio. Sudarytas iš kelių susijungusių gyvenviečių, tarp kurių atstumas net 30 km. Yra skalūnų muziejus, išlikęs dvaras.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmosios gyvenvietės dabartinėje miesto teritorijoje ėmė kurtis viduramžiais. 1241 m. rašytiniuose šaltiniuose minimos Jeruius, Kukarus ir Soenpe gyvenvietės. 1916 m. atradus degiųjų skalūnų sankaupas, pradėta jų gavyba prie Jervės kaimelio. 1919 m. pradėta plačiais mastais kasti skalūnus tiek atviruoju, tiek šachtiniu būdu. 1924 m. Kohtlos kaimelyje pastatyta skalūnų alyvos gamykla, sujungta geležinkeliu su Jerve. Gyvenvietės susijungė ir ėmė sparčiai augti. Antrojo pasaulinio karo metais skalūnų alyva įgijo itin didelę svarbą. Sovietinės okupacijos metais dar labiau padidinti gavybos tempai.

Kohtla Jervė miesto statusą gavo 1946 m. birželio 15 d. Prie miesto pradėjo jungtis ir kitos toliau esančios gyvenvietės, kuriose buvo vykdoma skalūnų gavyba. 1949 m. prie miesto prijungta Kukrusė (Kukruse), 1960 m. Jehvis, Ahtmė (Ahtme) ir Sompa, 1964 m. Kivielis (Kiviõli), Oru, Piusis (Püssi) ir Vyvikona (Viivikonna). Į miestą atvyko daug darbininkų iš visos Sovietų Sąjungos. 1990 m. Jehvis, Kivielis ir Piusis atsiskyrė nuo Kohtla Jervės. Dėl skalūnų paklausos mažėjimo ir nesveikos aplinkos daug gyventojų paliko miestą, išaugo nedarbas. Miestas ir šiuo metu apgriuvęs ir nesutvarkytas. Kohtla Jervę supa terikonų (kasybos atliekų) „kalnai“.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Kohtla Jervėje gyvena apie 40 tautybių žmonių. Dauguma rusai, ukrainiečiai, baltarusiai. Estų – 21 %.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Chemijos gamykla

Kohtla Jervė – didžiausias Estijoje skalūnų gavybos ir perdirbimo centras. Skalūnai išgaunami atviruoju ir šachtiniu būdu. Skalūnų alyvos gamykla, statybinių medžiagų kombinatas. Chemijos pramonė. Skalūnai gabenami į vietinę ir į Narvos šiluminę elektrinę.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]