Satyrai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Graikų mitologija
Apollo Artemis Brygos Louvre G151.jpg
Graikų dievai
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos

Mitinės būtybės

Mitinės būtybės
Pusdieviai | Trojos karas
Odisėja | Argonautika

Satyrai – pusiau žmonės, pusiau ožiai, gamtos dvasios graikų mitologijoje. Kartais laikomi vaisingumo demonais. Satyrai gyveno miškuose ir kalnuose. Kartu su silenais buvo Dioniso bei Pano palydovai.

Girių ir kalnų dvasia senovės graikų mitologijoje. Dažnai vaizduojamas kaip gašlus ir gerti mėgstąs padaras ožio kojomis, ragais ir uodega.

Aprašymas[taisyti | redaguoti kodą]

Satyras (architektūrinė detalė iš Zvingerio rūmų Drezdene)

Satyrai turi žmogaus liemenį ir galvą, tačiau su ragais, ožio kojomis ir uodega, kūnas padengtas kailiu, turi ilgą barzdą. Satyrai yra griaunamos ir pavojingos prigimties, tačiau drovūs ir bailūs. Jų begalinį vaisingumą simbolizuoja falas. Satyrai greitai įsimyli, įžūlūs ir kvailiojantys. Mituose persekioja nimfas ir menades. Jie mielai išgeria, mėgsta vyną, linksmybes, moteris ir vyrus. Klajoja su muzika, dažnai šokdami su nimfomis ar jas persekiodami, keldami siaubą vyrams. Yra labai muzikalūs, groja dūdelėmis, cimbolais, kastanjetėmis, dūdmaišiais. Turi specialų šokį – Sikinis. Satyrai yra instinktyviai pasiruošę bet kokiam fiziniam malonumui.

Satyrai yra mirtingi, minima mitiniame Indijos kare, kai į Indiją surengė kampaniją Dionisas. Taip pat minima istorija apie Marsijo žūtį.

Marsijas[taisyti | redaguoti kodą]

Garsus mitas apie satyrą Marsiją, kuris išdrįso varžytis su Apolonu. Tačiau pralaimėjo muzikinę dvikovą ir buvo žiauriai nubaustas. Vikiteka