Kastalija
Kastalija graikų ir romėnų mitologijoje buvo nimfa, kurią Apolonas pavertė fontanu (ar pati pasivertė bėgdama nuo dievo) Delfuose, Parnaso ar Helikono kalno papėdėje. Dar vadinama poetišku įkvėpimu[1]. Kastalija galėjo įkvėpti poezijos genijus, jei jie gerdavo jos šaltinio vandenį ar klausydavosi jos vandens tylių garsų. Buvo įkvėpimas Apolonui ir mūzoms, kurios kartais buvo vadinamos kastalidėmis siejant su šaltiniu[1]. Šventas vanduo taip pat buvo naudojamas valyti Delfų šventyklas.
