Gorskiai
| Gorskiai | |
|---|---|
 | |
| Kilmė | Kilę iš Varšuvos apskrities kaimo Góry (dab. Mazovijos vaivadija). |
| Pradininkas | Stanislovas Gorskis |
| Titulas | Bajorai |
| Laikotarpis | XVI a. |
| Šalys | LDK |
| Dvarai | Žemaitijoje: Čebatoriškiai, Gadvaičiai, Gintališkė, Mankiškės, Pašatrija. jaunesnės šakos dvarai: Beržėnai, Biržuvėnai, Ketūnai, Padubysis, Pažižmė, Salantai, Šaukėnai. kiti dvarai: Lelionys ir Sepijoniškės (Trakų apskritis), Lebiodai ir Olževas (Gardino apskritis). Žemaitijoje Gorskiai buvo Karšuvos, Rietavo, Tverų, Viešvėnų seniūnai. |
Gorskiai (lenk. Gorscy, Górscy), Gurskiai – nuo XVI a. žinoma Žemaitijos bajorų giminė.
Giminė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kilę iš Varšuvos apskrities kaimo Góry (dab. Mazovijos vaivadija). Herbas „Nalenč“ žinomas nuo XIV a. pradžios, 1413 m. įvykus Horodlės unijai, padovanotas lietuvių bajorui Kočanui. Gorskių žemaitiškoji giminės šaka XX a. dažniausiai vadinosi Nalenč Gorskiais.
Pradininkas – Melchioro Gorskio sūnus Stanislovas Gorskis (m. apie 1620 m.) XVI a. penktame dešimtmetyje atsikėlęs į Žemaitiją ir 1574 m. vedęs žemaitę bajorę Darotą Adomavičiūtę-Ganusevičiūtę. Jų sūnūs Jonas Chrizostomas ir Rapolas – vyresnės ir jaunesnės Gorskių šakų pradininkai, kaip ir tėvas, buvo evangelikai reformatai.
Vyresniosios šakos dvarai Žemaitijoje: Čebatoriškiai, Gadvaičiai, Gintališkė, Mankiškės ir Pašatrija, jaunesniosios: Beržėnai, Biržuvėnai, Ketūnai, Padubysis, Pažižmė, Salantai, Šaukėnai, be to, ji turėjo Lelionų ir Sepijoniškių (Trakų apskritis), Lebiodų ir Olževo (Gardino apskritis) valdas. Žemaitijoje Gorskiai valdė seniūnijas, buvo Karšuvos, Rietavo, Tverų, Viešvėnų, Mstislavlio tijūnai, turėjo stalininkų, pastalininkų, medžioklininkų, pataurininkų, kariuomenės vėliavininkų ir kitus garbės titulus.[1]
Gorskiai giminiavosi su Bilevičiais, Burbomis, Gadonais, Grudzinskais, Nagurskiais, Plateriais, Sirevičiais, Tiškevičiais, Kosakovskiais, Vainomis, Zabielomis ir kitais bajorais, grafais bei kunigaikščiais.
Giminės atstovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jaunesnės Gorskių šakos Rapolo Jono sūnus:
- Antanas Andrius Gorskis (m. 1736 m.) nuo 1712 m. – Žemaitijos generalinis vėliavininkas, nuo 1721 m. Telšių seniūnas, Žemaitijos sargybininkas, Žemaitijos pasiuntinys 1714 m., 1736 m. Abiejų Tautų respublikos Seime. Jo sūnus:
- Mykolas Jonas Gorskis (lenk. Michał Jan Gorski, apie 1710 m. – 1776 m.) nuo 1737 m. – Žemaitijos pataurininkis, nuo 1743 m. Žemaitijos pilies teisėjas, nuo 1745 m. Viekšnių ir nuo 1747 m. Tendžiogalos tijūnas, nuo 1753 m. Lietuvos iždo tribunolo maršalka, nuo 1758 m. Užvenčio seniūnas, nuo 1765 m. Žemaitijos generalinis vėliavininkas, nuo 1766 m. Žemaitijos kaštelionas.
Mykolo Jono Gorskio palikuonys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Fortūnatas Gorskis (lenk. Fortunat Gorski, apie 1745 m. – apie 1810 m.), Lenkijos kavalerijos rotmistras, Šv. Stanislovo ordino kavalierius (1791 m.).
- Antanas Gorskis (lenk. Antoni Gorski, apie 1800 m. – 1848 m.), Fortūnato sūnus:
- Ignotas Gorskis (lenk. Ignacy Gorski, apie 1830 m. – ?), Antano sūnus:
- Mykolas Gorskis (lenk. Michał Gorski, apie 1800 m. – 1843 m.), Fortūnato sūnus:
- Antanas Gorskis (lenk. Antoni Gorski, apie 1800 m. – 1848 m.), Fortūnato sūnus:
- Adomas Gorskis (lenk. Adam Gorski, apie 1745 m. – ?), Viekšnių seniūnas:
- Juozapas Gorskis (lenk. Józef Gorski, g. ~ 1800 m.), Adomo sūnus, Lenkijos karaliaus rūmų kamerheras, Vilniaus gubernijos bajorų maršalka, "Uoliojo lietuvio" masonų ložės narys.
- Stanislovas Augustas Gorskis (lenk. Stanisław August Gorski, apie 1745 m. – ?), nuo 1775 m. Užvenčio seniūnas, husarų brigados pulkininkas, nuo 1783 m. Rietavo tijūnas, 1788–1793 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės iždo raštininkas, 1788–1792 m. Žemaitijos pasiuntinys Ketverių metų seime.
- Liudvikas Gorskis (lenk. Ludwik Gorski, 1749–1815 m.), Raseinių seniūno padėjėjas (nuo 1784 m.), Rietavo tijūnas (nuo 1789 m.), Žemaitijos tijūnas; palaidotas Telšiuose:
- Adomas Gorskis (lenk. Adam Gorski, 1787–1850 m.), Liudviko sūnus, Šiaulių teismo pirmininkas:
- Napoleonas Liudvikas Titas Gorskis (lenk. Napoleon Tytus Ludwik Gorski, 1811–1880 m.), Adomo sūnus, Raseinių ir Telšių apskričių bajorų maršalka:
- Liudvikas Juozapas Teodoras Gorskis (1812–1843 m.), Adomo sūnus.
- Ipolitas Gorskis (lenk. Hipolit Gorski, 1791–1836 m.), Liudviko sūnus, Beržėnų ir Dirkstelių dvarininkas, Šiaulių miesto valdybos pirmininkas.
- Aleksandras Gorskis (lenk. Aleksander Gorski, 1798–1855 m.), Liudviko sūnus, Džiuginėnų dvarininkas:
- Zigmantas Kazimieras Gorskis (lenk. Zygmunt Kazimierz Gorski, 1827–1868 m.), Aleksandro sūnus, Džiuginėnų ir Šaukėnų dvarininkas:
- Zigmantas Gorskis (lenk. Zygmunt Gorski, apie 1866 m. – 1864 m.), Zigmanto Kazimiero sūnus.
- Tomas Petras Gorskis (lenk. Tomasz Piotr Gorski, 1869–1940 m.), Zigmanto Kazimiero sūnus, Šaukėnų dvarininkas:
- Antanas Aleksandras Gorskis (lenk. Antoni Aleksander Gorski, 1903–1973 m.), Tomo Petro sūnus, Šaukėnų dvarininkas.
- Zigmantas Kazimieras Gorskis (lenk. Zygmunt Kazimierz Gorski, 1827–1868 m.), Aleksandro sūnus, Džiuginėnų ir Šaukėnų dvarininkas:
- Adomas Gorskis (lenk. Adam Gorski, 1787–1850 m.), Liudviko sūnus, Šiaulių teismo pirmininkas:
- Leonas Gorskis (lenk. Leon Gorski, apie 1760 m. – 1807 m.), paskutinis Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės taurininkas, Šv. Stanislovo ordino kavalierius:
- Leopoldas Gorskis (lenk. Leopold Gorski, 1787–1825 m.), Leono sūnus, Salantų dvarininkas, Telšių apskrities bajorų maršalka:
- Vaitiekus Albertas Gorskis (lenk. Wojciech Albert Gorski, apie 1820 m. – ?), Leopoldo sūnus, Telšių apskrities bajorų maršalka, Sepijoniškių dvarininkas, Salantų dvaro administratorius.
- Konstantinas Gorskis (lenk. Konstanty Gorski, 1823–1864 m.), Leopoldo sūnus, Salantų dvaro savininkas, zoologijos profesorius Varšuvos universitete,Telšių apskrities mokyklų garbės globėjas.
- Leopoldas Gorskis (lenk. Leopold Gorski, 1787–1825 m.), Leono sūnus, Salantų dvarininkas, Telšių apskrities bajorų maršalka:
Kiti žymūs giminės asmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Karolis Gorskis (lenk. Karol Górski, 1903–1988 m.), Lenkijos istorikas medievistas, Lenkijos mokslų akademijos narys korespondentas.
- Stanislovas Batys Gorskis (lenk. Stanisław Batys Górski, 1802–1864 m.), Lietuvos botanikas, farmakognostas, entomologas.
- Vincentas Gorskis (lenk. Wincenty Gorski, 1848 m. – apie 1901 m.), Lietuvos architektas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Rita Regina Trimonienė. Gorskiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 12 psl.