Baltojo erelio ordinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Baltojo erelio ordinas
Augusto Stipriojo Baltojo erelio ordinas 1730 m.
Ordino žvaigždė XVII a.
Baltojo erelio ordinas XVIII a.

Baltojo erelio ordinas (lenk. Order Orła Białego) – seniausias ir garbingiausias Abiejų Tautų Respublikos ir Lenkijos respublikos valstybinis apdovanojimas, suteikiamas už ypatingus nuopelnus taikos ir karo metu civiliams ir kariškiams, nepriklausomai nuo jų tautybės ar kilmės. Į klases nedalijamas.

Nešiojamas ant per kairįjį petį permestos žydros juostos prie dešiniojo šono. Ordino žvaigždė segama kairėje krūtinės pusėje. Kasdien gali būti nešiojama ordino juostelė.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Ordiną 1705 m. lapkričio 1 d. įsteigė Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovas Augustas II Tikocine (miestas dabartinėje Lenkijoje, Balstogės apskrityje).

Pirmieji juo buvo apdovanoti didikai, parėmę Frydricho Augusto kandidatūrą karaliaus rinkimuose: Karolis Stanislovas Radvila, Jeronimas Liubomirskis, Mykolas Kazimieras Oginskis, Stanislovas Kostka Potockis, Stanislovas Malachovskis ir atamanas Ivanas Mazepa. Augustas III ir jo ministras Henrikas Briulis ordino vertę sumenkino, pradėję jį dalyti net už labai abejotinus nuopelnus. Vienu iš paskutiniųjų Baltojo erelio ordinų apdovanota Rusijos imperatorė Jekaterina II, kuri po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo jį ir panaikino.

Iš naujo ordinas įsteigtas 1807 m., kai susikūrė Varšuvos kunigaikštystė ir atsikūrė Lenkijos karalystė. Tačiau po 1831 m. sukilimo pralaimėjimo ordinas tapo ir jos ordinų hierarchijoje užėmė trečią vietą. Carai juo apdovanojo 1017 asmenų.

1921 m. vasario 4 d. Lenkijos Respublikos Seimas Baltojo erelio ordiną paskelbė aukščiausiu šalies valstybiniu apdovanojimu. Iki 1939 m. juo buvo apdovanoti 24 Lenkijos piliečiai, 187 užsieniečiai, iš jų 33 monarchai ir prezidentai, 10 ministrų pirmininkų, 12 valdančiųjų dinastijų atstovų ir 15 ministrų.

Po Antrojo pasaulinio karo ordinas teikiamas nebuvo, nors nebuvo ir panaikintas. 1944 m. gruodžio 22 d. Lenkijos liaudies išsivadavimo komiteto dekrete dėl valstybinių apdovanojimų jis įrašytas tarp kitų ordinų ir medalių. 1949 m. aukščiausiu valstybės apdovanojimu paskelbtas Liaudies Lenkijos statytojų ordinas. 1960 m. vasario 17 d. ordinų įstatyme Baltojo erelio ordino jau nebebuvo. Emigracijoje šiuo ordinu apdovanoti tik Hermanas Lybermanas, Vladislovas Sikorskis, Tadeušas Tomaševskis ir Eustachijus Sapiega.

Nuo 1992 m. gruodžio 23 d. Baltojo erelio ordinas vėl tapo aukščiausiu valstybės apdovanojimu, kurį teikia prezidentas. Šiuo ordinu taip pat apdovanojamas ir išrinktasis prezidentas. Pirmaisiais šio ordino kavalieriais tapo Lechas Valensa (kaip prezidentas), popiežius Jonas Paulius II (įteiktas tik 1995 m. gegužės 22 d. piligriminės kelionės į Lenkiją metu) ir Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas.

Žymesni ordino kavalieriai[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka