Konstanco susirinkimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vyskupai diskutuoja su popiežiumi Konstanco susirinkime

Konstanco susirinkimas – šešioliktasis Visuotinis Bažnyčios susirinkimas, vykęs 14141418 m. Konstance (Vokietijoje).[1]

Tikslas ir eiga[taisyti | redaguoti kodą]

Šio susirinkimo pagrindinis tikslas buvo panaikinti Vakarų bažnyčios schizmą, apsvarstyti Bažnyčios reformos ir tikėjimo klausimus.

Susirinkimą sušaukė antipopiežius Jonas XXIII imperatoriaus Zigmanto I paliepimu. Iš viso įvyko 45 posėdžiai, kuriuose, be imperatoriaus, dalyvavo 29 kardinolai, 3 patriarchai, 33 arkivyskupai, apie 300 vyskupų, 28 valstybių vadovai ar jų pasiuntiniai. Siekiant išvengti daugumą turėjusių italų nuomonės, buvo sudarytos sąlyginės skirtingų tautų grupės (taip pat ir Lietuvos bei Žemaitijos).

Sprendimai[taisyti | redaguoti kodą]

Šio susirinkimo metu buvo panaikinta Vakarų bažnyčios schizma – buvo paskelbta Visuotinio bažnyčios susirinkimo viršenybė popiežiaus atžvilgiu. Atsižvelgiant į šį sprendimą, buvo atstatydinti popiežius Grigalius XII, antipopiežiai Jonas XXIII ir Benediktas XIII. 1417 m. buvo išrinktas naujas popiežius Martynas V.

Nuosprendis Janui Husui (Václav Brožík paveikslas, 1883 m.)

1415 m. Konstanco susirinkimo sprendimu buvo apkaltintas erezija, pasmerktas ir vėliau ant laužo sudegintas Janas Husas. Kartu su juo sudegintas jo pasekėjas Jeronimas Prahiškis. Jo sudeginimas davė pradžią husitų judėjimui.

Tais pačiais metais buvo paskelbti penki reformos dekretai, ribojantys popiežių valdžią, bet popiežiai jų nepatvirtino.

Konfliktas dėl Žemaitijos[taisyti | redaguoti kodą]

Susirinkimo išvakarėse LDK ir Lenkija nutraukė su Vokiečių ordinu vykusį ginkluotą konfliktą dėl Žemaitijos priklausomybės ir jos christianizacijos bei paprašė Konstanco susirinkimo išspręsti šį klausimą. Susirinkime dalyvavę LDK ir Lenkijos atstovai priklausė vokiečių grupei. Iš viso į susirinkimą 1415 m. lapkričio 28 d. atvyko 60 krikštą priėmusių Žemaitijos bajorų delegacija. Susirinkimas Žemaitiją paliko politiškai pavaldžią Vokiečių ordinui, tačiau teisę ja krikštyti suteikė Vytautui ir Jogailai. 1417 m. Konstanco susirinkimo sprendimu buvo įsteigta Žemaičių vyskupija.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Konstanco susirinkimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 513 psl.


Commons-logo.svg Vikiteka: Konstanco susirinkimas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka