Siro-hetitai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
AncientSyria-orn.jpg
Senovės Sirijos istorija
Priešistorinė Sirija
Ebla, Maris
Akado imperija > III Ūro dinastija
Amoritų miestai valstybės:
Ugaritas, Alalachas, Jamchadas, Katna, Kadešas, Karchemišas, Hazoras
Mitanijos imperija, Egiptas
Hetitų imperija, Egipto imperija
Valstybės XII–VIII a. pr. m. e.:
Siro-hetitai (Aramėjai), Finikija, Filistija, Izraelis, Judėja, Amonas, Moabas, Edomas
Asirija > Babilonija
Achemenidų imperija
Makedonija > Seleukidai
Hasmonėjai >Judėja, Nabatėjai
Roma (Sirija, Arabija, Judėja)
Sirijos istorija, Libano istorija

Siro-hetitai (kitaip Neo-Hetitai) - mokslininkų bendrai vadinamos etninės grupės, kultūros ir valstybės, egzistavusios maždaug 1180-700 m. pr. m. e. Mažosios Azijos pietrytinėje dalyje ir greta prisiglaudusiose teritorijose dab. Turkijoje ir Sirijoje.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Prielaidos siro-hetitų valstybių susiformavimui 1180 m. pr. m. e. susidarė žlugus Hetitų imperijai. Iki tol per II tūkst. pr. m. e. hetitai valdė šį kraštą tiek politiškai, tiek kultūriškai. Taip vadinamojo Bronzos amžiaus žlugimo metu Hetitų imperija subyrėjo, nunyko miestai, dauguma gyventojų pasitraukė į kaimus. Šis procesas siejamas su Jūros tautų antpuoliais ir geležies amžiaus pradžia.

Subyrėjus imperijai, hetitų kontrolė susitraukė iki Kapadokijos, kai tuo tarpu jų seniau kontroliuoti kraštai pietryčiuose tapo nepriklausomi kaip daugybė smulkių siro-hetitų valstybių. Dauguma jų turėjo savo valdovų linijas ir pripažino istorinį tęstinumą su valstybėmis, nepriklausomomis dar iki Hetitų užkariavimo. Kai kurių valstybių dinastijos savo ištakas siejo su hetitų imperijos valdovų dinastija.

Nuo maždaug X a. pr. m. e. kai kuriose siro-hetitų valstybėse (ypač pietinėse) įsitvirtino aramėjai ir aramėjiškos kilmės dinastijos. Valstybių egzistenciją VII a. pr. m. e. baigė Asirijos imperija, nukariavusi ir integravusi šį kraštą į savo valstybę.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Ain Daros šventyklos liūtas

Siro-hetitų valstybių gyventojai greičiausiai buvo labai mišrios kilmės, čia maišėsi semitiškas, indoeuropietiškas (hetitams giminingų luvių) ir huritiškas substratai. Oficialiems įrašams buvo naudojami luvių hieroglifai, vėlesniuoju laikotarpiui juos vis labiau išstūmė finikiečių raštas ir aramėjų raštas.

Nepaisant visuotinio kultūrinio nuosmukio Artimuosiuose Rytuose, siro-hetitų valstybės kultūriškai klestėjo. Buvo vykdomos šventyklų statybos, išliko didingi reljefai ir skulptūros. Mene didžia dalimi buvo tęsiamos hetitų tradicijos, vaizduojami mitologiniai personažai, labai paplitę liūtų įvaizdžiai. Žymiausi statiniai - Ain Daros šventykla dievui Ištarui-Šavuškai, Alepo Audros dievo šventykla ir kt.

Sąrašas[taisyti | redaguoti kodą]

Siro-hetitų valstybės

Siro-hetitų valstybes priimta skirstyti į dvi grupes - šiaurines ir pietines.

  • Šiaurinės siro-hetitų valstybės:
    • Tabalis - didelė luvių valstybė nederlinguose Likaonijos regionuose su sostine Tuwanuwa;
    • Kammanu - luvių valstybė su sostine Melidu. Susikūrė vietoj II tūkst. pr. m. e. egzistavusios Išuvos;
    • Hilakku - luvių valstybė aukštutinėje Kilikijoje. Susikūrė vietoj II tūkst. pr. m. e. egzistavusios Kizuvatnos;
    • Kue - luvių valstybė žemutinėje Kilikijoje. Susikūrė vietoj II tūkst. pr. m. e. egzistavusios Adanijos;
    • Gurgum - luvių valstybė su sostine Markasi;
    • Kumuchi - luvių valstybė;
    • Karchemišas - luvių valstybė su sostine to paties pavadinimo mieste, atsikūrusi vietoj II tūkst. pr. m. e. egzistavusio Karchemišo.
  • Pietinės siro-hetitų valstybės: