Mysija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mažosios Azijos istorinis regionas:
Mysija (Μυσία)
Uludag mountain.jpg
Šalis: Šiaurės vakarų Turkija
Tautos: mysai, frygai
Valstybės: Asuva (XV-XIV a. pr. m. e.)
Miestai: Pergamas
Anatolian regions.png
Eolidė, Bitinija, Kapadokija, Karija, Kilikija, Galatija, Jonija, Likaonija, Likija, Lydija, Mysija, Pamfilija, Paflagonija, Frygija, Pisidija, Pontas, Troada, Kipras

Mysija arba Mizija (graikų kalba: Μυσία) buvo istorinė sritis šiaurės vakarų Mažojoje Azijoje, besiribojanti su Lydija pietuose, Bitinija rytuose ir Troada bei Aeolide vakaruose.

Hetitų imperijos laikais teritorija buvo vadinta Asuva (Assuwa}.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Mysijos ribos nėra aiškios ir apibrėžtos. Šiuo vardu vadinamas Mažosios Azijos šiaurės vakarų kampas, besiglaudžiantis prie Marmuro jūros, o taip pat prie Egėjo jūros. Buvo laikoma, kad jos natūraliomis geografinėmis ribomis yra Olimpo kalnas šiaurėje ir Temno kalnas pietuose, skiriantis nuo Lydijos.

Vietinis kraštovaizdis pasižymi miškingomis kalvomis ir dideliu gyventojų tirštumu bei gausiais miesteliais.

Graikams kolonizuojant vakarines pakrantes, nuo Mysijos buvo „atrėžtos“ vakarinės dalys, kurios tapo Troada ir Aeolide. Tačiau plačiąja prasme Mysija apima ir šias sritis.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Asuva[taisyti | redaguoti kodą]

II tūkstantmečio pr. m. e. viduryje Mysija sutapo su teritorija, kuri hetitų raštuose minima kaip Asuva. Tai buvo konfederacija smulkių valstybėlių (miestų), kurių minimi 22, tarp kurių: Warsiya, Taruisa, Wilusiya, Karkija. Kai kurios tų smulkiųjų valstybėlių buvo identifikuotos. Pvz., Wilusiya tapatinama su Troja (Ilionas), Taruisa - su Troada. Yra spekuliacijų, kad Karkija galėtų būti Karija, o Warsiya - Likija, bet tuo atveju dalis regiono turėtų atsidurti Mažosios Azijos pietvakariuose, į pietus nuo Arcavos valstybės. Tuo metu Mysija galėjo būti tik viena konfederacijos narių, bet ji vėliau davė vardą visam regionui.

Spėjama, kad Asuva buvo užkariauta Tuhdalijos I laikais (apie 1400 m. pr. m. e.) ir įjungta į Hetitų imperiją.

Asuvos pavadinimas galėjo duoti pavadinimą visam Azijos žemynui.

Trojos karo ir vėlesnis laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

Trojos karo metu Graikai kovojo su šiuo regionu, siekdami čia įsigalėti. Jiems dalinai pavyko. Ilgainiui graikai (iš Mileto) kolonizavo Mysijos pakrantes, kurios tapo Aeolide.

Persijos, graikų ir Romos imperijų laikotarpiai[taisyti | redaguoti kodą]

VI a. pr. m. e. Achemenidų imperija užkariavo Mysiją. Tačiau ji ne kartą sukildavo kartu su Jonija, Aeolide.

334 m. pr. m. e. Aleksandras Makedonietis užkariavo Mysiją savo didžiojo žygio metu, prijungdamas prie savo imperijos. Po jo mirties Mysija atiteko Antigonui Vienaakiui, o po Ipso mūšio 301 m. pr. m. e. - Lisimachui. Ilgainiui ji buvo absorbuota į Pergamo karalystę.

133 m. pr. m. e. Romos imperijai įgijus Pergamo karalystę, Mysija kartu su kitomis sritimis buvo paversta Azijos provincija.