Kuršininkai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kuršininkų apgyventa teritorija 1649 m. (pažymėta žaliai)
Kuršininkų namas

Kuršininkai (latviškai: Kursenieki; vok. Kuren:) – Latvijos Kuršo latviai, atsikėlę į Palangos – Šventosios apylinkes ir Rytprūsių pajūrį įvairiu laikotarpiu per baltų genčių ar tautų vidaus migracijas XIV–XVII a. iš dabartinio Latvijos Kuršo.

Manoma, kad dalis kuršininkų susiliejo su Lietuvos teritorijoje dar išlikusiais ir žemaičių neasimiliuotais kuršiais. XVII a. viduryje jie gyveno Rytprūsiams priklausančioje teritorijoje, daugiausiai palei Baltijos jūros pakrantę nuo Būtingės, Palangos, Klaipėdos apylinkių, Sembos pusiasalyje ir per Aistmarių neriją iki pat Dancigo (dab. Gdanskas, Lenkija). Bet jų pagrindinė gyvenama teritorija buvo Kuršių nerija (Kuršių neringa) ir apie Ventės ragą. Šiaurinėje dalyje išliko tik vardas – Kuršas (latv. Kurzeme), kuris kilęs iš genties pavadinimo. Pietinėje dalyje dabar gyvena sužemaitėję kuršiai, kuriuos mes vadiname žemaičiais. Kuršiai perėmė senųjų žemaičių genties tarmę ir pavadinimą dėl susiklosčiusių nepalankių kuršiams istorinių aplinkybių.

XIX a. pabaigoje kuršininkų tebuvo vos 4000 žmonių. Kuršininkai kalbėjo labai savotiška latvių kalbos tarme, seniai izoliuota nuo bendro latvių kalbos kamieno, patyrusi lietuvių, vokiečių, o kurie kuršininkai atsikėlė iš šiaurinės Latvijos Kuršo dalies, turėjo net lyvių kalbos ypatybių. Su bendrine latvių kalba šiuo metu beveik neturi kontakto, bet, latviams šnekant, kuršininkai juos supranta.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir daugumai Rytprūsių gyventojų traukiantis nuo artėjančių rusų karių, didelė dalis, kartu su lietuvninkais (lietuvininkais), Rytprūsių vokiečiais pasitraukė į Vokietijos gilumą, dalis žuvo ar buvo ištremti. Pasilikę, kurie išliko gyvi, kentė patyčias iš naujos valdžios pusės. Latvijos kuršiai sulatvėjo, Vokietijon pasitraukusių kuršininkų dalis nutautėjo, nors ir po šiai dienai dar yra gana nemažai išlaikiusių savo krašto šaknis, o Lietuvoje tik labai maža dalis pasilikusių kuršininkų pajūryje išliko iki mūsų dienų.

Pagal religiją kuršininkai yra liuteronai.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]