Ivar Kreuger

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ivar Kreuger

Ivar Kreuger (1880 m. kovo 2 d. Kalmaras, Švedija1932 m. kovo 12 d. Paryžiuje) – švedų verslininkas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Užaugo verslininko šeimoje. 1900 m. būdamas vos 20 metų, geriausiais pažymiais baigė statybos inžinerijos studijas ir iškeliavo į Afriką bei Indiją. Vėliau dirbo Meksikoje, JAV tyrinėjo statybų rinką, susipažino su naujausiom statybų technologijom.

1929 m. įkūrė bendrovę „Svenska Cellulosa Aktiebolaget“. 1903 m. vadovavo didžiausio (tuo metu) viešbučio statyboms Johanesburge. 1907 m. sugrįžo į Švediją ir įsteigė (kartu su Paul Toll) statybų bendrovę „Kreuger & Toll“, sėkmingai užsiiminėjo verslu. 1912 m. jo vadovaujama bendrovė Stokholme pastatė naują meriją (rotušę) bei olimpinį stadioną.

Pramonės imperijos kūrimas[taisyti | redaguoti kodą]

1913 m., prieš pat Pirmojo pasaulinio karo pradžią, iš tėvo paveldėjo degtukų fabriką, tęsė jo veiklą. Kreuger sumaniai pasinaudojo politine ir ekonomine suirute, kovojant su pagrindiniu konkurentu bei perimant bendrovę „Svenska Tändstickers AB“. 1917 m. „Svenska Tändstickers AB“ pradėjo tarptautinę plėtrą. Europos valstybėms Kreugeris siūlė kreditus, mainais prašydamas monopolio degtukų pramonėje. Daug vyriausybių sutiko su verslininko keltomis sąlygomis.

Finansinių sandorių, politinės situacijos sąlygų, jos išnaudojimo, kūrybingumo, dempingo politikos dėka pavyko nurungti daugelį tarptautinių konkurentų. Vienu metu net 3/4 degtukų, parduodamų visame pasaulyje, buvo pagaminti Kreugerio bendrovių valdomuose fabrikuose. Kreuger savo laiku buvo vienas turtingiausių pasaulio žmonių, jo valdomų miškų teritorija buvo tokio dydžio kaip Belgija. Pagrindinis koncerno biuras buvo „Match Palace“ (Degtukų rūmai, Stockholmas), atstovybės buvo Europos sostinėse (Berlynas, Paryžius, Roma). Keinsas Kreugerį vadino to meto didžiausios kūrybinės galios versle žmogumi.

1927 m. Kreugeris Prancūzijai suteikė (tuo metu didžiulią) 75 mln. dol. paskolą. 1928 m. siūlė Tarybų Sąjungai daugiau nei 1 mlrd. paskolą žemomis palūkanomis, tačiau Stalinas atmetė pasiūlymą. Didžiulius veiklos mastus greitai pastebėjo pasaulio žiniasklaida. 1929 m. „Time Magazine“ skyrė vieną pagrindinių straipsnių verslininko veiklai. Verslininkas taip pat rėmė ir nacionalsocializmo (NSDAP) veiklą.

Pasaulyje artinosi ekonominė krizė, kreditų grąžinimo sąlygos buvo sudėtingos. 1929 m. dramatiški įvykiai Niujorko biržoje paveikė Kreugerio verslo strategiją. 1929 m. keletą savaičių po „juodojo penktadienio“ Kreugerio koncernas Veimaro Republikai suteikė 125 mln. dol. paskolą, kurią ši turėjo grąžinti po 50 metų, mokėdama 6 % palūkanas. 1930 m. Kreugeris įgijo telekomunikacijų bendrovės „Ericsson“ akcijų kontrolinį paketą.

Greta ekonominės galios augo ir politinė įtaka. 1930 m. Kreugeris, pasiūlęs tuo metu finansinėje krizėje esančiai Vokietijos Imperijai ilgalaikę 500 mln. reichsmarkių paskolą, mainais gavo degtukų gamybos bei platinimo Vokietijoje monopolį; paskolą Vokietija baigė mokėti tik 1983 m. sausio 15 d. Iki to laiko Vokietija tegalėjo pirkti degtukus ir negalėjo pati gaminti.

Kreugerio suteiktų paskolų suma, įvertinus ekonominius pasikeitimus, šiandieniais vertinimais siektų 40 mlrd. JAV dolerių. Tam tikru metu Kreugeris gaudavo net iki 30 procentų palūkanas (Kreuger & Toll privilegijuotos akcijos teikė iki 50 % dividendų), o didžiausi pasaulio bankai jo kreditingumą vertinimų aukščiausiais balais. Spaudoje buvo vadinamas „Pasaulio gelbėtoju“. Tačiau netrukus ekonominė krizės simptomai pasireiškė ir Kreugerio verslo imperijoje, kurią išlaikyti jam pavyko neteisėtais būdais, teikė garantijas, kurių negalėjo užtikrinti, užsiėmė šešėliniu verslu. Didžiuliai pinigų srautai keliavo iš vienos bendrovės į kitą, didelius dividendus pradėjo mokėti ne iš pelno, bet ir įmonių lėšų.

1930 m. su Ivaro Kreugero degtukų trestu STAB 6 mln. JAV dolerių vertės sutartį buvo pasirašiusi Lietuvos vyriausybė. Tai buvo sandėris dėl monopolinių teisių į degtukų gamybą ir didmeninę prekybą Lietuvoje pardavimo. Visa švedų koontroliuojama gamyba buvo sukoncentruota Vilijampolės degukų fabrike.

Po mirties[taisyti | redaguoti kodą]

1932 m. kovo 12 d. Kreugeris buvo rastas negyvas savo bute Paryžiuje. Dieną prieš tai ginklų parduotuvėje Paryžiuje buvo pastebėtas vyras, ieškojęs pistoleto bei amunicijos; paklausus pavardės, registruojant klientus specialiame žurnale, atsakymas buvo „Ivar Kreuger“. Iki šiol verslininko mirties aplinkybės nėra aiškios, nenustatyta, ar Kreugeris tikrai lankęsis ginklų parduotuvėje. Manoma, kad Kreugeris nusižudė, taip pat keliama užsakytos žmogžudystės versija.

Investuotojai sunerimo tik po žinios apie Kreugerio mirtį, kovo 13 d. Niujorko biržoje sekė Kreugerio krachas („Kreuger-Crash“). JAV vertybinių popierių rinkoje buvo inicijuotos bei priimtos naujos taisyklės dėl garantijų vertybinių popierių prekyboje, įvesti papildomi skaidrumo reikalavimai asmenims, valdantiems didelius finansinius srautus biržoje.

Dabar dalis Kreugerio verslo imperijos veikia tarptautinio holdingo Swedish Match AB įtakos dėka, užima svarbią padėtį tabako rinkoje.

Nuorodos, literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose