Hedy Lamarr

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hedi Lamar
angl. Hedy Lamarr
Reklaminė nuotrauka (apie 1944 m.)
Gimimo vardas Hedwig Eva Maria Kiesler
Gimė 1914 m. lapkričio 9 d.
Viena, Austrija-Vengrija
Mirė 2000 m. sausio 19 d. (85 metai)
Kaselberis, JAV
Pilietybė
  • Austrijos (1914−1938 m.)[1]
  • Jungtinių Amerikos Valstijų (1953−2000 m.)
Sutuoktinis (-ė)
  • Fritz Mandl (1933–1937 m.)
  • Gene Markey (1939–1941m.)
  • John Loder (1943–1947 m.)
  • Teddy Stauffer (1951–1952 m.)
  • W. Howard Lee (1953–1960 m.)
  • Lewis J. Boies (1963–1965 m.)
Vaikai 3
Veikla
  • Aktorė
  • išradėja

Hedi Lamar (angl. Hedy Lamarr; gimimo vardas Hedviga Eva Marija Kizler (vok. Hedwig Eva Maria Kiesler); 1914 m. lapkričio 9 d.[a] – 2000 m. sausio 19 d.) – Austrijoje gimusi amerikiečių kino aktorė ir išradėja.[3] Holivudo aukso amžiaus kino žvaigždė[4] Hedi Lamar laikoma viena geriausių visų laikų kino aktorių.[5]

Po trumpos ankstyvosios kino karjeros Čekoslovakijoje, įskaitant prieštaringai vertinamą filmą „Ekstazė“ (1933 m.), ji pabėgo nuo savo pirmojo vyro, turtingo Austrijos šaudmenų gamintojo, ir slapta persikėlė į Paryžių. Keliaudama į Londoną ji susipažino su „Metro-Goldwyn-Mayer“ (MGM) studijos vadovu Luisu B. Majeriu, kuris jai pasiūlė kontraktą Holivude. Ji tapo kino žvaigžde suvaidinusi filme „Alžyras“ (1938 m.).[6] Jos filmai MGM: „Tropikų dama“ (1939 m.), „Bumo miestas“ (1940 m.), „H. M. Pulamas, Esk.“ (1941 m.) ir „Baltasis krovinys“ (1942 m.). Didžiausią sėkmę jai atnešė Delilos vaidmuo Sesilio B. Demilio Biblijos įkvėptame filme „Samsonas ir Delila“ (1949 m.).[7] Prieš pasirodant paskutiniam jos filmui „Moteris“ (1958 m.), ji taip pat vaidino televizijoje. 1960 m. jai buvo suteikta žvaigždė Holivudo šlovės alėjoje.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje ji kartu su avangardo kompozitoriumi Džordžu Anteilu sukūrė sąjungininkų torpedų radijo valdymo sistemą, kuri naudojo išplitusio spektro ir dažnių peršokimo technologiją, kad nugalėtų Ašies galių trukdymo grėsmę.[8]

Ankstyvasis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

H. Lamar gimė 1914 m. Vienoje kaip Hedviga Eva Marija Kizler, vienintelis Gertrūdos Kizler ir Emilio Kizlerio vaikas.

Jos tėvas Emilis gimė galisų-žydų šeimoje Lemberge, austriškoje Austrijos-Vengrijos imperijos dalyje (dabar Lvivas, Ukraina). 1920-aisiais jis buvo Wiener Bankverein banko direktoriaus pavaduotojas,[9][10] o gyvenimo pabaigoje – jungtinio Creditanstalt-Bankverein banko direktorius.[2][11] Jos motina Gertrūda, pianistė iš Budapešto, buvo kilusi iš aukštuomenės vengrų ir žydų šeimos. Ji atsivertė į katalikybę ir buvo apibūdinama kaip „praktikuojanti krikščionė“, auklėjusi savo dukrą kaip krikščionę, nors Hedi tuo metu nebuvo oficialiai pakrikštyta.[12]

Vaikystėje H. Lamar domėjosi aktoryste, ją žavėjo teatras ir kinas. Būdama 12 metų ji laimėjo grožio konkursą Vienoje.[13] Ji taip pat pradėjo sieti išradimus su tėvu, kuris vesdavosi ją pasivaikščioti ir aiškindavo, kaip veikia technologijos.[14][15]

Karjera Europos kine[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvoji veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

H. Lamar lankė aktorinio meistriškumo pamokas Vienoje, kai vieną dieną, suklastojusi motinos raštelį, nuvyko į „Sascha-Film“ kino įmonę ir įsidarbino scenariste. Ten jai pavyko gauti statistės vaidmenį filme „Pinigai gatvėje“ (1930 m.) ir nedidelį vaidmenį filme „Audra stiklinėje vandens“ (1931 m.). Prodiuseris Maksas Reinhartas paskyrė jai vaidmenį pjesėje „Silpnoji lytis“, kuri buvo parodyta Jozefštato teatre. M. Reinhartui ji padarė tokį didelį įspūdį, kad jis pasiėmė ją su savimi į Berlyną.[16]

Vis dėlto H. Lamar niekada nesimokė pas M. Reinhartą ir nedalyvavo jo Berlyno spektakliuose. Tačiau ji Berlyne susipažino su rusų teatro prodiuseriu Aleksėjumi Granovskiu, kuris paskyrė jai vaidmenį savo debiutiniame režisūriniame filme „Pono O.F. lagaminai“ (1931 m.), kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Volteris Abelis ir Peteris Lorė.[17] A. Granovskis netrukus išvyko į Paryžių, o H. Lamar pasiliko Berlyne ir gavo pagrindinį vaidmenį Karlo Boezės režisuotoje komedijoje „Nereikia pinigų“ (1932 m.).[18]

Ekstazė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

H. Lamar 1934 m. reklaminėje nuotraukoje pavarde „Heddie Kietzler“

1933 m. pradžioje, būdama 18 metų, H. Lamar gavo pagrindinį vaidmenį Gustavo Machačio filme „Ekstazė“ (vok. Ekstase, ček. Extase). Filme ji vaidino apleistą jauną abejingo vyresnio vyro žmoną.

Filmas buvo tiek aukštinamas, tiek kritikuojamas, nes jame buvo rodomas H. Lamar veidas orgazmo metu, taip pat jos kūnas stambiu planu bei trumpos jos nuogos scenos. H. Lamar teigė, kad režisierius ir prodiuseris ją „apgavo“, mat naudojo didelės galios teleobjektyvus, tačiau kiti su filmu susiję asmenys paneigė jos teiginius.[19][b][20]

Nors ji buvo sunerimusi ir dabar nusivylusi kitais vaidmenimis, gavęs apdovanojimą Venecijos kino festivalyje, filmas sulaukė pasaulinio pripažinimo.[21] Nors visoje Europoje jis buvo laikomas meno kūriniu, tačiau Amerikoje filmas buvo laikomas pernelyg seksualiu ir susilaukė neigiamo atgarsio visuomenėje, ypač moterų tarpe.[19] Tiek ten, tiek Vokietijoje jis buvo uždraustas.[22]

Pasitraukimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

H. Lamar suvaidino daug scenos vaidmenų, įskaitant pagrindinį vaidmenį Vienoje pastatytoje pjesėje apie Austrijos imperatorę Elžbietą. Vaidmuo sulaukė kritikų pagyrų.[23] Gerbėjai siuntė rožes į jos persirengimo kambarį ir bandė patekti į užkulisius, kad galėtų su ja susitikti. Daugumą jų ji siuntė šalin, tarp jų ir vieną atkaklesnį vyrą – Fridrichą Mandlį.[19] Jis buvo tarsi apsėstas noro su ja susipažinti.[24]

F. Mandlis buvo Austrijos karinių ginklų pirklys ir amunicijos gamintojas, laikomas trečiu pagal turtingumą žmogumi Austrijoje. Ji susižavėjo jo žavinga ir patrauklia asmenybe, iš dalies dėl jo milžiniškų finansinių išteklių.[22] Jos tėvai, abu žydų kilmės, tam nepritarė dėl F. Mandlio ryšių su Italijos fašistų lyderiu Benitu Musoliniu, o vėliau – su Vokietijos fiureriu Adolfu Hitleriu, tačiau jie negalėjo sustabdyti užsispyrusios H. Lamar.[19]

1933 m. rugpjūčio 10 d. H. Lamar susituokė su F. Mandliu Karlskirchėje, Vienoje. Jai tuo metu buvo 18 metų, o jam – 33. Savo tariamoje autobiografinėje knygoje „Ekstazė ir aš“ ji apibūdino F. Mandlį kaip itin kontroliuojantį vyrą, kuris griežtai prieštaravo jos imituojamo orgazmo scenai filme „Ekstazė“ ir trukdė jai siekti aktorės karjeros. Ji teigė, kad buvo laikoma tikra kaline jų Švarcenau pilyje.[22]

Hedi Lamar, 1944 m.

F. Mandlis palaikė glaudžius socialinius ir verslo ryšius su Italijos vyriausybe, pardavinėjo šiai šaliai šaudmenis[2] ir, nors jo tėvas, kaip ir pati Hedi, buvo žydas, taip pat palaikė ryšius su nacių režimu Vokietijoje. H. Lamar rašė, kad abiejų šalių diktatoriai dalyvaudavo prabangiuose vakarėliuose Mandlių namuose. H. Lamar lydėjo F. Mandlį į verslo susitikimus, kuriuose jis bendravo su mokslininkais ir kitais specialistais, susijusiais su karinėmis technologijomis. Šiose konferencijose ji susipažino su taikomųjų mokslų sritimi ir išsiugdė užslėptą mokslinį talentą.[25]

Galiausiai H. Lamar santuoka su F. Mandliu tapo nepakenčiama, ir 1937 m. ji nusprendė skirtis su vyru ir palikti šalį. Savo tariamoje autobiografijoje ji rašė, kad persirengė tarnaite ir pabėgo į Paryžių, tačiau kitais duomenimis, ji įkalbėjo F. Mandlį leisti jai per vakarienę dėvėti visus savo papuošalus, o po to dingo.[26] Ji rašė apie savo santuoką:

Labai greitai supratau, kad niekada negalėsiu būti aktore, kol būsiu jo žmona. ... Jis buvo absoliutus monarchas savo santuokoje. ... Aš buvau tarsi lėlė. Buvau tarsi daiktas, meno objektas, kurį reikėjo saugoti – ir įkalinti – neturintis proto, neturintis savo gyvenimo.[27]

Karjera Holivude[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Luisas B. Majeris ir MGM[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sigrid Guri (kairėje) ir Hedi Lamar (dešinėje) atliko pagrindinius vaidmenis Šarlio Buajė filme „Alžyras“ (1938 m.)

1937 m. atvykusi į Londoną,[28] ji susipažino su kompanijos MGM vadovu Luisu B. Majeriu, kuris ieškojo talentų Europoje.[29] Iš pradžių ji atsisakė jo pasiūlymo (125 JAV dolerių per savaitę kontrakto), bet paskui įsėdusi į tą patį Niujorko lainerį, kuris plaukė kartu su juo, sugebėjo padaryti jam tokį įspūdį, kad gavo 500 JAV dolerių per savaitę kontraktą. L. B. Majeris įtikino ją pasikeisti vardą į Hedi Lamar (kad atsiribotų nuo savo tikrosios tapatybės ir su ja susijusios „ekstazės damos“ reputacijos),[26] o savo žmonos siūlymu parinko šią pavardę kaip pagarbą gražuolei nebyliojo kino žvaigždei Barbarai La Mar. 1938 m. jis atsivežė ją į Holivudą ir pradėjo reklamuoti kaip „gražiausią pasaulio moterį“.[30]

L. B. Majeris parekomendavo H. Lamar prodiuseriui Volteriui Vangeriui, kuris kūrė „Alžyrą“ (1938 m.) – amerikietišką prancūzų filmo „Pėpė le Moko“ (1937 m.) versiją. Taigi, H. Lamar atliko pagrindinį vaidmenį Šarlio Buajė filme. Filmas sukėlė „nacionalinę sensaciją“, teigė Hedi biografas S. M. Šereris.[31] Ji buvo pristatoma kaip nežinoma JAV, bet gerai žinoma Austrijoje aktorė, o tai sukėlė žiūrovų susidomėjimą. L. B. Majeris tikėjosi, kad ji taps dar viena Greta Garbo arba Marlen Ditrich.[31] Pasak vieno žiūrovo, kai jos veidas pirmą kartą pasirodė ekrane, „visi nuščiuvo... Lamar grožis tiesiog užgniaužė kvapą“.[32]

Vėlesniuose Holivudo filmuose ji visuomet buvo tipiška egzotiškos kilmės žavinga viliotoja. Antrasis jos amerikietiškas filmas buvo „Aš imu šią moterį“, kuriame ji vaidino kartu su Spenseriu Treisiu ir kurį režisavo nuolatinis M. Ditrich bendradarbis Džozefas von Šternbergas. Filmavimo metu Dž. von Šternbergas buvo atleistas, jį pakeitė Frankas Borzeigis. Filmas buvo atidėtas, o H. Lamar tuo metu nusifilmavo filme „Tropikų dama“ (1939 m.), kur suvaidino mišrios rasės suvedžiotoją Saigone. Tuomet ji grįžo į filmuotis filme „Aš imu šią moterį“, kurį režisavo V. S. Van Daikas. Filmas buvo nesėkmingas.

Klarkas Geiblas ir H. Lamar filme „Draugas X“ (1940 m.)

Kur kas populiaresnis buvo filmas „Bumo miestas“ (1940 m.), kuriame ji vaidino kartu su Klarku Geiblu, Klodet Kolber ir Spenseriu Treisiu; filmas uždirbo 5 milijonus dolerių.[33] Netrukus H. Lamar ir vėl nusifilmavo su K. Geiblu filme „Draugas X“ (1940 m.) – komedijoje, panašioje į „Ninočką“ (1939 m.), kuri tapo dar vienu hitu.

Filme „Ateik gyventi su manimi“ (1941 m.) H. Lamar, vaidinusi kartu su Džeimsu Stiuartu, suvaidino pabėgėlę iš Vienos. Dž. Stiuartas taip pat vaidino filme „Zigfeldo mergina“ (1941 m.), kuriame H. Lamar, Džudi Garlend ir Lana Terner vaidino karjeros siekiančias šou merginas.[33]

1941 m. H. Lamar suvaidino filme „H. M. Pulamas, Esk.“. 1942 m. „Tortilijų kvartalas“ buvo trečiasis jos filmas kartu su S. Treisiu. Filmas buvo sėkmingas kino teatrų kasose, kaip ir tais pačiais metais nufilmuotos „Kryžkelės“, kuriame Hedi vaidino kartu su Viljamu Pauelu.

1942 m. H. Lamar suvaidino egzotišką arabų gundytoją[34] Tondelają filme „Baltasis krovinys“. Tai buvo didžiulis hitas. „Baltajame krovinyje“ yra bene įsimintiniausia jos filmo citata, pateikta su provokuojančiu kvietimu: „Aš esu Tondelaja. Ar aš tau pagaminsiu tifiną?“ Ši replika atspindi daugelį H. Lamar vaidmenų, kuriuose buvo pabrėžiamas jos grožis ir jausmingumas, tačiau jai buvo skiriama palyginti nedaug eilučių. Aktorinių iššūkių trūkumas H. Lamar nuvylė. Sakoma, kad norėdama atsikratyti nuobodulio ji ėmėsi išradinėti.[35]

Ji vėl susitiko su V. Pauelu komedijoje „Dangiškasis kūnas“ (1944 m.), o vėliau „Warner Bros“ ją pasiūlė filmui „Sąmokslininkai“ (1944 m.). Tai buvo bandymas pakartoti „Kasablankos“ (1943 m.) sėkmę. Tais pačiais metais ji suvaidino melodramoje „Pavojingas eksperimentas“.

H. Lamar filme „Jos didenybė ir varpininkas“ (1945 m.)

Grįžusi į MGM, 1945 m. H. Lamar kartu su Robertu Vokeriu vaidino romantinėje komedijoje „Jos didenybė ir varpininkas“, kurioje ji vaidino princesę, įsimylėjusią niujorkietį. Šis filmas labai išpopuliarėjo, tačiau tai buvo paskutinis jos filmas, kurį ji sukūrė pagal sutartį su MGM.[36]

Jos gyvenimas už ekrano ribų ir asmenybė tais metais gerokai skyrėsi nuo jos įvaizdžio ekrane. Daug laiko ji praleido jausdamasi vieniša ir ilgėdamasi namų. Paprašyta autografo, ji stebėdavosi, kodėl kas nors jo nori. Rašytojas Hovardas Šarpas, ėmęs iš jos interviu, ją aprašė:

Hedi pasižymi neįtikėtinu rafinuotumu. Ji išmano savotišką europietišką meną būti moteriška; ji žino, ko vyrai nori iš gražios moters, kas juos traukia, ir priverčia save tokia būti. Ji pasižymi magnetizmu ir šiluma, ko nepasiekė nei Ditrich, nei Garbo.[19]

Amerikiečių istorikas Ričardas Rodsas aprašo jos įsiliejimą į Amerikos kultūrą:

Iš visų Europos emigrantų, pabėgusių iš nacistinės Vokietijos ir nacistinės Austrijos, ji buvo viena iš nedaugelio, kuriems pavyko persikelti į kitą kultūrą ir tapti visaverte žvaigžde. Buvo labai nedaug tokių, kuriems pavyko įsilieti kultūrą. Ji iš tiesų buvo išradingas žmogus – manau, kad tai lėmė stipri tėvo įtaka jai vaikystėje.[37]

H. Lamar taip pat mėgo kalbėti apie save trečiuoju asmeniu.[38]

Karo laikų lėšų rinkimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

H. Lamar norėjo įstoti į Nacionalinę išradėjų tarybą, tačiau jos narys Čarlzas F. Keteringas ir kiti asmenys jai pasakė, kad ji galėtų geriau padėti nuo karo nukentėjusiems pasinaudodama savo įžymybės statusu ir parduodama karo obligacijas.[39][40]

Ji dalyvavo karo obligacijų pardavimo kampanijoje kartu su jūreiviu Edžiu Rodsu. E. Rodsas būdavo minioje per kiekvieną H. Lamar pasirodymą, o ji jį dažnai pakviesdavo į sceną. H. Lamar trumpai su juo paflirtuodavo, o paskui klausdavo žiūrovų, ar turėtų jį pabučiuoti. Minia sakydavo „taip“, o Hedi atsakydavo, kad taip ir padarys, jei pakankamai žmonių pirks karo obligacijas. Kai būdavo nupirkta pakankamai obligacijų, ji pabučiuodavo E. Rodsą, o jis grįždavo į minią. Tada jie eidavo į kitą karo obligacijų susirinkimą.[41]

Prodiuserė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viktoras Metiuras ir H. Lamar filme „Samsonas ir Delila“ (1949 m.)

1945 m. palikusi MGM, H. Lamar kartu su Džeku Čertoku įkūrė prodiuserinę kompaniją ir sukūrė trilerį „Keista moteris“ (1946 m.). Filmas viršijo biudžetą ir uždirbo tik nedidelį pelną.[42]

Vėliau ji ir Dž. Čertokas sukūrė filmą „Ištikimoji dama“ (1947 m.), dar vieną trilerį, kuriame vaidino pati H. Lamar, ir kuris taip pat viršijo biudžetą, bet nebuvo komerciškai sėkmingas. Ji taip pat sukūrė komediją su Robertu Kamingsu „Gyvenkime truputį“ (1948 m.).

Vėlesni filmai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiausios sėkmės H. Lamar sulaukė vaidindama Delilą kartu su Viktoru Metiuru, vaidinusiu biblinį stipruolį Sesilio B. Demilio filme „Samsonas ir Delila“, kuris 1950 m. buvo pelningiausias filmas. Filmas taip pat pelnė du „Oskarus“.[22]

1950 m. H. Lamar grįžo į MGM ir su Džonu Hodiaku sukūrė film noir filmą „Dama be paso“, kuris nebuvo sėkmingas. Didesnio populiarumo sulaukė du „Paramount“ sukurti filmai – vesternas su Rėjumi Milandu „Varinis kanjonas“ (1950 m.) ir Bobo Houpo šnipų parodija „Mano mėgstamiausias šnipas“ (1951 m.).

Su Džonu Hodiaku filme „Dama be paso“ (1950 m.)

H. Lamar karjera smuko, todėl ji išvyko į Italiją, kur atliko vaidmenį filme „Trijų karalienių meilė“ (1954 m.), kurį ji taip pat ir prodiusavo. Tačiau jai trūko patirties, reikalingos tokiam epiniam kūriniui sėkmingai sukurti, ir ji prarado milijonus dolerių, kai nesugebėjo užtikrinti filmo platinimo.

1957 m. H. Lamar suvaidino Žaną d'Ark Irvino Aleno filme „Žmonijos istorija“, taip pat filmavosi „Zanės Grėjaus teatras“ ir „Žvaigždžių lietus“ serijų epizoduose. Paskutinis jos filmas buvo trileris „Moteris“ (1958 m.).

1966 m. H. Lamar pasirašė sutartį vaidinti filme „Mirusi mama“,[43] bet buvo atleista, kai filmavimo metu dėl nervinio išsekimo nugriuvo.[44] Ją pakeitė Džesikos Flagmor Šeli vaidmenį atlikusi Ža Ža Gabor.

Išradėja[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors H. Lamar neturėjo jokio oficialaus išsilavinimo ir buvo savamokslė, laisvalaikiu ji užsiėmė įvairiais pomėgiais ir idėjomis, tarp kurių buvo šviesoforas ir tabletė, kuri ištirpdoma vandenyje ir sukuria gazuotą gėrimą. Šis gėrimas buvo nesėkmingas; pati H. Lamar teigė, kad jo skonis buvo panašus į putojančio skausmą malšinančio vaisto „Alka-Seltzer“.[35]

JAV patento „Slapto ryšio sistema“ kopija

Antrojo pasaulinio karo metais H. Lamar perskaitė, kad buvo pasiūlytos radijo bangomis valdomos torpedos.[45] Tačiau priešas galėjo trukdyti tokios torpedos sistemai ir nukreipti ją nuo kurso.[46] Diskutuojant apie tai su draugu kompozitoriumi ir pianistu Džordžu Anteilu jiems kilo mintis, kad keičiant dažnį būtų galima išvengti torpedos radijo navigacijos sistemos sekimo ar trukdymo. Dž. Anteilui pavyko susinchronizuoti miniatiūrinį pianolos mechanizmą su radijo signalais.[37] Dž. Anteilas pasiūlė dažnių perjungimo sistemos idėją, kurioje buvo numatyta naudoti perforuotą popierinę juostą, kuria buvo valdomi pneumatiniai valdikliai (kaip jau buvo naudojama pianolose).

Dž. Anteilas buvo supažindintas su Samueliu Stiuartu Makeunu, Kaltecho radijo ir elektrotechnikos inžinerijos profesoriumi, kurį H. Lamar pasamdė metams, kad šis iš tikrųjų įgyvendintų šią idėją.[47] H. Lamar pasamdė Los Andželo advokatų kontorą „Lyon & Lyon“, kad ši, pasinaudodama ankstesnėmis žiniomis, parengtų paraišką[48] patentui,[49][50] kuriam 1942 m. rugpjūčio 11 d. buvo išduotas JAV patentas Nr. 2292387, jos vedybiniu vardu Hedi Kizler Marki.[51] 1997 m. H. Lamar ir Dž. Anteilas gavo „Electronic Frontier Foundation Pioneer“ apdovanojimą ir „Bulbie Gnass Spirit of Achievement Bronze Award“ apdovanojimą,[52] skiriamą asmenims, kurių kūrybiniai viso gyvenimo pasiekimai meno, mokslo, verslo ar išradimų srityse reikšmingai prisidėjo prie visuomenės gerovės.[53] 2014 m. H. Lamar ir Dž. Anteilas buvo įtraukti į Nacionalinę išradėjų šlovės salę.[54]

Tuo metu nei JAV karinis jūrų laivynas, nei kitos valstybės nenaudojo radijo bangomis valdomų torpedų, o elektromechaniniai prietaisai netrukus turėjo tapti nebereikalingi, nes buvo naudojami tik elektroniniai valdymo įtaisai.[55] Be to, išsklaidyto spektro dažnių keitimas nebuvo visiškai nauja idėja: dar 1899 m. Gulielmas Markonis, siekdamas sumažinti radijo trukdžius, eksperimentavo su dažnių atrankiniu priėmimu,[56] XX a. pirmajame ketvirtyje apie tai daug rašė Nikola Tesla, 1929 m. lenkų inžinierius ir išradėjas Leonardas Danilevičius toliau plėtojo šią idėją, o 1932 m. olandų išradėjui Viljamui Broertjesui buvo išduotas JAV patentas Nr. 1869659A[57] už elektromechaninį prietaisą, skirtą radijo transliacijoms šifruoti naudojant dažnių peršokimą.

Nors JAV karinis jūrų laivynas šią technologiją pritaikė tik septintajame dešimtmetyje,[58] jų darbo principai įtraukti į Bluetooth ir GPS technologijas ir yra panašūs į metodus, naudojamus senesnėse CDMA ir Wi-Fi versijose.[59][60][61]

Vėlesni metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1953 m. balandžio 10 d., būdama 38 metų, H. Lamar tapo natūralizuota JAV piliete. 1966 m. buvo išleista jos tariama autobiografija „Ekstazė ir aš“. Per televiziją ji teigė, kad knygą parašė ne ji ir kad didžioji jos dalis yra išgalvota.[62] Vėliau H. Lamar padavė leidėją į teismą, teigdama, kad daugelį detalių išgalvojo šešėlinis knygos autorius Leo Gildas.[63][64] Savo ruožtu H. Lamar į teismą padavė Dženas Ringoldas, kuris teigė, kad knygoje plagijuojama medžiaga iš straipsnio, kurį jis 1965 m. parašė žurnalui „Screen Facts“.[65]

Šeštojo dešimtmečio pabaigoje H. Lamar suprojektavo ir kartu su tuometiniu vyru V. Hovardu Li įkūrė slidinėjimo kurortą „Villa LaMarr“ Aspene, Kolorado valstijoje.[66][67]

1966 m. H. Lamar buvo suimta Los Andžele už vagystę iš parduotuvės. Galiausiai kaltinimai buvo panaikinti. 1991 m. ji buvo suimta dėl to paties kaltinimo Floridoje – šį kartą už 21,48 JAV dolerio vertės vidurių laisvinamųjų vaistų ir akių lašų vagystę.[68] Kad išvengtų teismo, ji neprieštaravo kaltinimams, o šie buvo panaikinti mainais už pažadą metus nepažeidinėti jokių įstatymų.[69]

Aštuntajame dešimtmetyje H. Lamar vis labiau sklendėsi savyje. Jai buvo pasiūlyta keletas scenarijų, televizijos reklamų ir scenos projektų, tačiau nė vienas iš jų jos nesudomino. 1974 m. ji pateikė 10 mln. dolerių ieškinį bendrovei „Warner Bros.“, teigdama, kad Melo Brukso komedijoje „Liepsnojantys balnai“ parodijuojamas jos vardas („Hedley Lamarr“) pažeidė jos teisę į privatumą. M. Bruksas teigė, jog jam tai paglostė savimeilę; studija be teismo susitarė dėl neskelbiamos nominalios sumos ir atsiprašymo H. Lamar už tai, kad „beveik pasinaudojo jos vardu“. M. Bruksas sakė, kad H. Lamar „niekada nesuprato pokšto“.[70][71] Silpstant regėjimui, 1981 m. H. Lamar pasitraukė iš viešojo gyvenimo ir apsigyveno Majami Biče, Floridoje.[2]

Didelė programinės įrangos „Corel“ nupiešta H. Lamar nuotrauka 1996 m. laimėjo kasmetinį „CorelDRAW“ programinės įrangos paketo viršelio dizaino konkursą. Keletą metų, pradedant 1997 m., jis buvo dedamas ant programinės įrangos rinkinio dėžučių. H. Lamar padavė bendrovę į teismą už jos atvaizdo naudojimą be jos sutikimo. „Corel“ paprieštaravo, kad ji neturėjo teisių į atvaizdą. 1998 m. šalys pasiekė neskelbtiną susitarimą.[72][73]

Už indėlį į kino pramonę H. Lamar turi žvaigždę Holivudo šlovės alėjoje (adresu 6247 Hollywood Blvd),[74][75] esančioje greta Vine gatvės, kurioje yra alėjos centras.

H. Lamar susipyko su vyresniuoju sūnumi Džeimsu Lamaru Loderiu, kai jam buvo 12 metų. Jų santykiai staiga nutrūko ir jis persikėlė gyventi į kitą šeimą. Jie daugiau nesikalbėjo beveik 50 metų. H. Lamar neįtraukė jo į testamentą, o sūnus savo ruožtu 2000 m. kreipėsi į teismą dėl H. Lamar palikto 3,3 milijono JAV dolerių turto kontrolės.[76] Galiausiai jis sutiko gauti 50 000 JAV dolerių.[77]

Vienatvė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paskutiniaisiais gyvenimo dešimtmečiais telefonas tapo vienintele H. Lamar bendravimo su išoriniu pasauliu priemone, net su vaikais ir artimais draugais. Telefonu ji dažnai kalbėdavo po šešias ar septynias valandas per dieną, tačiau paskutiniaisiais gyvenimo metais beveik su niekuo nebendravo asmeniškai.

Mirtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paminklas Hedi Lamar Vienos centrinėse kapinėse

H. Lamar mirė 2000 m. sausio 19 d. Kaselberyje, Floridoje,[78] nuo širdies ligos, sulaukusi 85 metų.[2] Jos sūnus Entonis Loderis išbarstė jos pelenus Vienos Miške, Austrijoje, pagal paskutinę jos valią.[79]

2014 m. Vienos centrinėse kapinėse buvo atidengtas H. Lamar paminklas.[53]

Apdovanojimai ir įamžinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1960 m. Hedi Lamar buvo apdovanota žvaigžde Holivudo šlovės alėjoje.[74]

1939 m. „Philadelphia Record“ dienraščio surengtoje vietinių rinkėjų apklausoje H. Lamar buvo išrinkta „perspektyviausia nauja 1938 m. aktore“.[80] Britų kino žiūrovai Hedi Lamar už vaidmenį 1951 m. filme „Samsonas ir Delila“ išrinko dešimtąja geriausia metų aktore.[81]

Britų drag queen Foo Foo Lammar (tikras vardas Frensis Pirsonas, 1937–2003 m.), pradėjęs atlikėjo karjerą, savo pavardę perėmė iš šios aktorės.[82]

1997 m. H. Lamar ir Džordžas Anteilas kartu buvo apdovanoti „Electronic Frontier Foundation Pioneer“ apdovanojimu,[83] o H. Lamar taip pat buvo pirmoji moteris, gavusi Išradimų konvencijos „Bulbie Gnass Spirit of Achievement Bronze Award“ apdovanojimą, vadinamą išradimų „Oskaru“.[84][85] Kitais metais gimtojoje Austrijoje H. Lamar buvo įteiktas Austrijos patentų turėtojų ir išradėjų asociacijos Viktoro Kaplano medalis.[86]

1997 m. aktorės atvaizdas panaudotas kompiuterinės grafikos programai „CorelDRAW 8“ ir jos reklaminei kampanijai papuošti.[87]

2006 m. Vienos Maidlingo rajone (12-asis rajonas) buvo įkurtas aktorės vardu pavadintas Hedy-Lamarr-Weg skveras.

2013 m. Kvantinės optikos ir kvantinės informacijos institutas ant Vienos universiteto stogo įrengė kvantinį teleskopą, kurį 2014 m. pavadino jos vardu.[88]

2014 m. H. Lamar buvo įtraukta į Nacionalinę išradėjų šlovės salę už skleidžiamojo spektro su dažnio peršokimu technologiją.[54] Tais pačiais metais buvo įvykdytas Entonio Loderio prašymas palaidoti likusius jo motinos pelenus Vienos garbės kape. Lapkričio 7 d. jos urna buvo palaidota Vienos centrinėse kapinėse 33 G grupėje, kape Nr. 80, netoli centre esančio prezidentų mauzoliejaus.[89][90]

2015 m. lapkričio 9 d., minint 101-ąsias H. Lamar gimimo metines, „Google“ pagerbė ją sukurdama animuotą logotipą.[91]

2019 m. rugpjūčio 27 d. jos vardu buvo pavadintas 32730 Lamarr asteroidas.[92][93]

Santuokos ir vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

H. Lamar buvo šešis kartus ištekėjusi ir išsiskyrusi, bei turėjo tris vaikus:

  1. Fridrichas Mandlis (buvo susituokę 1933–1937 m.), „Hirtenberger Patronen-Fabrik“ gamyklos vadovas.[94]
  2. Džinas Markis (buvo susituokę 1939–1941 m.), scenaristas ir prodiuseris. Būdami santuokoje jiedu su Dž. Markiu įsivaikino berniuką. Santuokos metu H. Lamar ir Dž. Markis gyveno adresu 2727 Benedict Canyon Drive Beverli Hilse, Kalifornijoje.[95]
  3. Džonas Loderis (buvo susituokę 1943–1947 m.), aktorius. Jie turėjo dukrą, kuri ištekėjo už rašytojo ir buvusio beisbolo žaidėjo Lario Koltono, ir sūnų, kuris dirbo iliustratoriui Džeimsui Makmalanui.[96] 2004 m. jų sūnus Entonis Loderis dalyvavo dokumentiniame filme „Skambutis Hedi Lamar“.[79]
  4. Ernestas „Tedas“ Štauferis (buvo susituokę 1951–1952 m.), naktinio klubo savininkas, restoranų savininkas ir buvęs grupės lyderis.
  5. V. Hovardas Li (buvo susituokę 1953–1960 m.), Teksaso naftininkas (vėliau vedęs kino aktorę Džin Tirni).
  6. Luisas Dž. Boisas (buvo susituokę 1963–1965 m.), H. Lamar skyrybų advokatas.

Po šeštųjų ir paskutinių skyrybų 1965 m. H. Lamar liko nesusituokusi paskutinius 35 savo gyvenimo metus.

Visą gyvenimą H. Lamar tvirtino, kad jos pirmasis sūnus nebuvo biologinis vaikas ir buvo įvaikintas santuokoje su Džinu Markiu.[97] Tačiau po daugelio metų jos sūnus rado dokumentus, kad jis buvo nesantuokinis H. Lamar ir aktoriaus Džono Loderio, už kurio ji vėliau ištekėjo kaip už trečiojo vyro, sūnus.[98][99]

Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltinis: Hedy Lamarr – TCM filmų duomenų bazėje

Metai Pavadinimas Vaidmuo Pastabos
1930 m. Pinigai gatvėje Jauna mergina Originalus pavadinimas: Geld auf der Straße
1931 m. Audra stiklinėje vandens Sekretorė Originalus pavadinimas: Sturm im Wasserglas
Pono O.F. lagaminai Helene Originalus pavadinimas: Die Koffer des Herrn O.F.
1932 m. Nereikia pinigų Käthe Brandt Originalus pavadinimas: Man braucht kein Geld
1933 m. Ekstazė Eva Hermann Originalus pavadinimas: Ekstase
1938 m. Alžyras Gaby
1939 m. Tropikų dama Manon deVargnes Carey
1940 m. Aš imu šią moterį Georgi Gragore Decker
Bumo miestas Karen Vanmeer
Draugas X Golubka/ Theodore Yahupitz/ Lizvanetchka „Lizzie“
1941 m. Ateik gyventi su manimi Johnny Jones
Zigfeldo mergina Sandra Kolter
H. M. Pulamas, Esk. Marvin Myles Ransome
1942 m. Tortilijų kvartalas Dolores Ramirez
Kryžkelės Lucienne Talbot
Baltasis krovinys Tondelayo
1944 m. Dangiškasis kūnas Vicky Whitley
Sąmokslininkai Irene Von Mohr
Pavojingas eksperimentas Allida Bederaux
1945 m. Jos didenybė ir varpininkas Princesė Veronika
1946 m. Keista moteris Jenny Hager ir prodiuserė
1947 m. Ištikimoji dama Madeleine Damien ir prodiuserė
1948 m. Gyvenkime truputį Dr. J.O. Loring ir prodiuserė
1949 m. Samsonas ir Delila Delila Pirmasis jos filmas „Technicolor“ spalvomis
1950 m. Dama be paso Marianne Lorress
Varinis kanjonas Lisa Roselle
1951 m. Mano mėgstamiausias šnipas Lily Dalbray
1954 m. Trijų karalienių meilė Helenė,
Žozefina Bogarnje,
Ženevjeva Brabantietė 		Originalus pavadinimas: L'amante di Paride
1957 m. Žmonijos istorija Žana d'Ark
1958 m. Moteris Vanessa Windsor

Pasirodymai radijo laidose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Transliacijos data Laida Epizodas
1941 m. liepos 7 d. d. Lux Radio Theatre Algiers[100]
1941 m. gruodžio 29 d. Lux Radio Theatre The Bride Came C.O.D.[100]
1942 m. gegužės 14 d. Command Performance Edward G Robinson Hedy Lamarr Glenn Miller[101]
1942 m. spalio 5 d. d. Lux Radio Theatre Love Crazy[100]
1943 m. rugpjūčio 2 d. The Screen Guild Theatre Come Live with Me[102]
1943 m. rugsėjo 26 d. The Chase and Sanborn Hour Hedy Lamarr[103]
1943 m. spalio 26 d. d. Burns and Allen Hedy Lamarr[104]
1944 m. sausio 24 d. d. Lux Radio Theatre Casablanca[100]
1945 m. vasario 4 d. d. The Radio Hall of Fame Experiment Perilous[105]
1951 m. lapkričio 19 d. Lux Radio Theatre Samson and Delilah[100]

Populiariojoje kultūroje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas iš 1974 m. Melo Brukso vesterno parodijos „Liepsnojantys balnai“ veikėjų yra piktadarys, vardu „Hedlis Lamaras“. Įvairūs personažai klaidingai vadina jį „Hedi Lamaru“, todėl jis vis turi juos pataisyti: „Aš Hedlis“.

1982 m. miuzikle „Siaubų parduotuvėlė“ ir vėlesnėje jo ekranizacijoje (1986 m.) Odris II dainoje „Feed Me“ sako Seimūrui, kad gali gauti viską, ko Seimūras nori, įskaitant „pasimatymą su Hedi Lamar“.[106]

2004 m. vaizdo žaidime „Half-Life 2“ daktaro Kleinerio naminis krabas Lamaras pavadintas Hedi Lamar vardu.[107]

2008 m. teatro spektaklyje „Dažnių peršokimas“ vaizduojamas H. Lamar ir Dž. Anteilo gyvenimas. Pjesę parašė ir pastatė Eliza Singer, o scenarijus laimėjo STAGE prizą už geriausią naują pjesę apie mokslą ir technologijas.[2][108]

2009 m. Endriu Lego sukurtame ir režisuotame pašiepiančiame filme „Chronoskopas“[109] išgalvota airių mokslininkė Šarlotė Kepel greičiausiai sukurta pagal Hedi Lamar. Filme satyrizuojama XX a. ketvirtojo dešimtmečio kraštutinė politika ir pasakojama apie išgalvotą fašistų grupę, kuri pavagia Š. Kepel išrastą prietaisą. Šiuo chronoskopu galima matyti praeitį, todėl grupė jį naudoja kurdama propagandinius filmus apie savo praeities herojus.

2010 m. H. Lamar buvo atrinkta iš 150 informacinių technologijų specialistų, apie kuriuos gegužės 20 d. buvo pasakojama trumpametražiame filme, kurį pristatė Didžiosios Britanijos kompiuterių bendruomenė.[110]

2010 m. Niujorko viešosios bibliotekos parodoje „Trisdešimt fotografijos metų Niujorko viešojoje bibliotekoje“ buvo eksponuojama austrų kilmės amerikiečių fotografės Trudės Fleišman nuotrauka, kurioje H. Lamar buvo nufotografuota be viršutinių drabužių (apie 1930 m.).[111]

2011 m. H. Lamar skleidžiamojo spektro su dažnių peršokimu išradimo istorija buvo nagrinėjama „Science Channel“ kanalo laidos „Dark Matters: Twisted But True“ epizode. Laidoje yra nagrinėjama tamsioji mokslinių atradimų ir eksperimentų pusė.[112] Jos darbas gerinant belaidžio ryšio saugumą buvo įtrauktas į „Discovery Channel“ laidos „Kaip mes išradome pasaulį“ premjerinį epizodą.[113]

2011 m. En Hetevėj atskleidė, kad sužinojo, jog originalioji Moteris katė buvo sukurta pagal H. Lamar, todėl išstudijavo visus H. Lamar filmus ir 2012 m. filme „Tamsos riterio sugrįžimas“ įkūnydama Moterį katę pritaikė kai kurias jos kvėpavimo technikas.[114]

2015 m. lapkričio 9 d., minint 101-ąsias H. Lamar gimimo metines, animuotu logotipu „Google“ pagerbė Hedi Lamar darbą kine ir jos indėlį į mokslo pažangą.[115]

2016 m. H. Lamar buvo pavaizduota pjesėje „HEDI! Hedi Lamar gyvenimas ir išradimai“, kurią parašė ir suvaidino Heder Meisi.[116][117]

2016 m. buvo pristatytas vieno aktoriaus spektaklis „Stovėk nejudėdamas ir žiūrėk kvailai: Hedi Lamar gyvenimo istorija“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Emily Eberc, o scenarijų parašė Maikas Bromelas.[118][119]

2016 m. serialo „Agentė Karter“ veikėją Whitney Frost įkvėpė Hedi Lamar ir Loren Bakal.[120]

2017 m. aktorė Selija Mesingem suvaidino H. Lamar The CW kanalo televizijos seriale „Rytdienos legendos“ šeštajame trečiojo sezono epizode „Helen Hunt“. Epizodo veiksmas vyksta 1937 m. Holivude.[121]

2017 m. taip pat pasirodė dokumentinis filmas „Bomba: Hedi Lamar istorija“, kurio scenarijaus autorė ir režisierė Aleksandra Dyn, o prodiuserė Susan Sarandon,[122] apie H. Lamar, kaip aktorės, o vėliau išradėjos, karjerą. Filmo premjera įvyko 2017 m. Tribekos kino festivalyje.[37] Jis kino teatruose pasirodė 2017 m. lapkričio 24 d., o 2018 m. gegužę jį rodė kanalo PBS laida „Amerikos meistrai“.

2018 m. aktorė Alisa Sazerlend įkūnijo H. Lamar NBC televizijos serialo „Nesenstantis“ trečiajame antrojo sezono epizode „Hollywoodland“.[123]

2019 m. aktorius ir muzikantas Džonis Depas kartu su muzikantu Tomiu Henriksenu sukūrė dainą „This Is a Song for Miss Hedy Lamarr“ (liet. Tai daina panelei Hedi Lamar). Ji buvo įtraukta į Dž. Depo ir Džefo Beko 2022 m. albumą „18“.[124]

2021 m. H. Lamar buvo paminėta pirmajame „Marvel“ serialo „O kas, jeigu...?“ epizode.[125]

Pastabos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Pasak H. Lamar biografo Stiveno Maiklo Šererio[2] (p. 8, 339), ji gimė 1914 m., o ne 1913 m.
  2. ↑ Kai H. Lamar pateikė paraišką vaidmeniui, ji neturėjo nei daug patirties, nei supratimo apie planuojamą filmavimą. Susirūpinusi dėl darbo, ji pasirašė sutartį jos neperskaičiusi. Kai per sceną, vykstančią lauke, režisierius liepė jai nusirengti, ji protestavo ir grasino pasitraukti, bet režisierius pasakė, kad jei atsisakys, turės sumokėti už visas jau nufilmuotas scenas. Norėdamas ją nuraminti, jis pasakė, kad bet kokiu atveju jie naudoja „ilgus kadrus“ ir jokių intymių detalių nebus matyti. Per išankstinę peržiūrą Prahoje, sėdėdama šalia režisieriaus, pamačiusi daugybę stambių planų, sukurtų teleobjektyvais, ji šaukė ant jo, kad šis ją apgaudinėja. Iš teatro ji išėjo apsipylusi ašaromis, nerimaudama dėl tėvų reakcijos ir dėl to, kad tai galėjo sužlugdyti jos pradėtą karjerą. Tačiau filmo operatorė teigė, kad filmavimo metu žinojo, jog filme bus nuogos scenos, ir filmavimo metu dėl to nesiskundė.[19]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Lawrence, Snezana (2021-04-12). „Historical Notes: The Fantastic Lives of Hedy Lamarr“.
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Shearer, Stephen Michael (2010). Beautiful: The Life of Hedy Lamarr. Thomas Dunne Books. ISBN 978-0-312-55098-1.
  3. ↑ „Hedy Lamarr: Inventor of more than the 1st theatrical-film orgasm“. Los Angeles Times. 2010-11-28. Suarchyvuota iš originalo 2013-01-17. Nuoroda tikrinta 2023-02-28.
  4. ↑ Sterling, Christopher H. (2008). Military Communications: From Ancient Times to the 21st Century. ISBN 9781851097326.
  5. ↑ Lipton, Richard J.; Regan, Kenneth W. (2013). „Hedy Lamarr: The Role of Amateurs“. People, Problems, and Proofs. Berlin, Heidelberg: Springer Berlin Heidelberg. pp. 255–258. doi:10.1007/978-3-642-41422-0_49. ISBN 978-3-642-41421-3. OCLC 868924661.
  6. ↑ Severo, Richard (2000-01-20). „Hedy Lamarr, Sultry Star Who Reigned in Hollywood of 30s and 40s, Dies at 86“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 2023-02-28.
  7. ↑ Haskell, Molly (2010-12-10). „European Exotic“. The New York Times. Suarchyvuota iš originalo 2018-09-08. Nuoroda tikrinta 2023-02-28.
  8. ↑ "Movie Legend Hedy Lamarr to be Given Special Award at EFF's Sixth Annual Pioneer Awards". Pranešimas spaudai. 1997-03-11. http://w2.eff.org/awards/pioneer/1997.php. Prieigos data 2023-02-28. 
  9. ↑ „Supreme Court, Appellate Division- First Department“. Books.google.com.
  10. ↑ „News Detail | Jüdisches Museum Wien“. Jmw.at.
  11. ↑ Loacker, Armin (2001). Ekstase (vokiečių). Filmarchiv Austria. ISBN 978-3-901932-10-6.
  12. ↑ Shearer, Stephen Michael (2010). Beautiful: The Life of Hedy Lamarr. Thomas Dunne Books. p. 8. ISBN 978-0-312-55098-1.
  13. ↑ Barton, Ruth (2010). Hedy Lamarr: The Most Beautiful Woman in Film. Lexington: University of Kentucky Press. p. 12–13. ISBN 978-0-8131-3654-7.
  14. ↑ Bombshell: the Hedy Lamarr story. Nuoroda tikrinta 28 vasario 2023 
  15. ↑ „USA Science and Engineering Festival - Lamarr Hedy“. 2017-02-04. Suarchyvuotas originalas 2017-02-04. Nuoroda tikrinta 2023-02-28.
  16. ↑ Barton, Ruth (2010). Hedy Lamarr: The Most Beautiful Woman in Film. Lexington: University of Kentucky Press. p. 16–19. ISBN 978-0-8131-3654-7.
  17. ↑ Barton, Ruth (2010). Hedy Lamarr: The Most Beautiful Woman in Film. Lexington: University of Kentucky Press. p. 21–22. ISBN 978-0-8131-3654-7.
  18. ↑ Barton, Ruth (2010). Hedy Lamarr: The Most Beautiful Woman in Film. Lexington: University of Kentucky Press. p. 25. ISBN 978-0-8131-3654-7.
  19. ↑ 19,0 19,1 19,2 19,3 19,4 19,5 „A Candid Portrait of Hedy Lamarr“. Liberty: 18-19. 1938 m. gruodžio mėn.
  20. ↑ „Czech Film Series 2009–2010 – Gustav Machatý:Ecstasy“ (PDF). Russian & East European Institute, Indiana University. 2009-09-02. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2009-09-11. Nuoroda tikrinta 2023-02-28.
  21. ↑ Morandini, Laura; Morandini, Luisa; Morandini, Morando (2009). Il Morandini 2010: dizionario dei film [Morandini 2010 m. filmų žodynas] (italų). Bologna: Zanichelli. p. 493. ISBN 978-88-08-20183-6. OCLC 475597884.
  22. ↑ 22,0 22,1 22,2 22,3 Extraordinary Women: Hedy Lamarr, dokumentika, 2011 m.
  23. ↑ „Photo of Hedy Lamarr as "Queen Sissy"“. pinterest.com. Suarchyvuotas originalas 2017-04-19. Nuoroda tikrinta 2023-03-01.
  24. ↑ „A Movie Star, Some Player Pianos, and Torpedoes“. Lemelson Center. 2015-11-12. Suarchyvuotas originalas 2017-04-19.
  25. ↑ „Happy 100th birthday, Hedy Lamarr, movie star who paved way for Wi-Fi“. CNET. Suarchyvuota iš originalo 2015-05-11. Nuoroda tikrinta 2023-03-01.
  26. ↑ 26,0 26,1 Friedrich, Otto (1997). City of Nets: A Portrait of Hollywood in the 1940s (reprint leid.). Berkeley and Los Angeles: University of California Press. pp. 12–13. ISBN 0-520-20949-4.
  27. ↑ Rhodes, Richard. Hedy's Folly (New York: Doubleday, 2011): 28-29
  28. ↑ „Hedy Lamarr's Great Escape“. Suarchyvuota iš originalo 2018-04-04. Nuoroda tikrinta 2023-03-01.
  29. ↑ Donnelley, Paul (2010). Fade to Black: 1500 Movie Obituaries. Omnibus Press. p. 639.
  30. ↑ Katz, Ephraim (1998). The Film Encyclopedia (3 leid.). HarperPerennial. p. 780.
  31. ↑ 31,0 31,1 Shearer, Stephen Michael (2010). Beautiful: The Life of Hedy Lamarr. Thomas Dunne Books. p. 77. ISBN 978-0-312-55098-1.
  32. ↑ Shearer, Stephen Michael (2010). Beautiful: The Life of Hedy Lamarr. Thomas Dunne Books. p. 2. ISBN 978-0-312-55098-1.
  33. ↑ 33,0 33,1 The Eddie Mannix Ledger, Los Angeles: Margaret Herrick Library, Center for Motion Picture Study .
  34. ↑ „Susan Sarandon: "Hedy Lamarr was so strong, as well as brilliant"“. 2018-03-08.
  35. ↑ 35,0 35,1 „'Most Beautiful Woman' By Day, Inventor By Night“. NPR. 2011-11-22. Suarchyvuota iš originalo 2015-04-29. Nuoroda tikrinta 2023-03-02.
  36. ↑ „Hedy Lamarr“. TCM Full Filmography. Suarchyvuotas originalas 2017-07-04.
  37. ↑ 37,0 37,1 37,2 „Bombshell: Interview with Richard Rhodes on Hedy Lamarr“. Sloan Science and Film. 2017-04-18. Suarchyvuotas originalas 2017-04-19.
  38. ↑ Barton, Ruth (2010). Hedy Lamarr: The Most Beautiful Woman in Film. Lexington: University of Kentucky Press. p. 97. ISBN 978-0-8131-3654-7.
  39. ↑ Scholtz, Robert A. (1982 m. gegužės mėn.). „The Origins of Spread-Spectrum Communications“. IEEE Transactions on Communications. 30 (5): 822. Bibcode:1982ITCom..30..822S. doi:10.1109/tcom.1982.1095547.
  40. ↑ Price, Robert (1983 m. sausio mėn.). „Further Notes and Anecdotes on Spread-Spectrum Origins“. IEEE Transactions on Communications. 31 (1): 85. doi:10.1109/tcom.1983.1095725.
  41. ↑ Wayne, Robert L. (2014). „Moses“. Speaks to His Grandchildren. Dog Ear Publishing. p. 19. ISBN 978-1-4575-3321-1.
  42. ↑ Balio, Tino (2009). United Artists: The Company Built by the Stars. University of Wisconsin Press. p. 203. ISBN 978-0-299-23004-3.
  43. ↑ Duo Slated for 5 Pictures Martin, Betty. Los Angeles Times (1923-Current File) [Los Angeles, Calif] Jan 21, 1966: c6.
  44. ↑ Hedy Lamarr Fired From Comeback Film: HEDY LAMARR Berman, Art. Los Angeles Times (1923-Current File) [Los Angeles, Calif] Feb 4, 1966: 3.
  45. ↑ Cafe, Kirt Blattenberger RF. „Radio Motor-Torpedoes, April 1944 Radio-Craft“. Rfcafe.com.
  46. ↑ „Hedy Lamarr – actor, inventor, amateur engineer“ (MP3). The Science Show. 2014-07-05. 7 minutes in. Radio National. Suarchyvuota iš originalo 2014-07-05.
  47. ↑ „A Beautiful Mind“. Segulamag.com. Nuoroda tikrinta 2023-03-04.
  48. ↑ Rhodes, Richard (2011 m. lapkričio 29 d.). Hedy's Folly: The Life and Breakthrough Inventions of Hedy Lamarr, the Most Beautiful Woman in the World. p. 168.
  49. ↑ video: "Hedy Lamarr: Actress and inventor", ABC, 4 min.
  50. ↑ „Hedy Lamarr: Movie star, inventor of WiFi“. CBS News. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-09. Nuoroda tikrinta 2023-03-04.
  51. ↑ USPTO. „Patent 2,292,387 Full Text“. United States Patent and Trademark Office. USPTO. Suarchyvuotas originalas 2020-01-10. Nuoroda tikrinta 2023-03-04.
  52. ↑ Dolor, Danny. „The other side of Hedy Lamarr“. Philstar.com. Nuoroda tikrinta 2023-03-04.
  53. ↑ 53,0 53,1 „Honorary grave for Hollywood pin-up“. 2014-11-07. Suarchyvuota iš originalo 2014-11-10. Nuoroda tikrinta 2023-03-04.
  54. ↑ 54,0 54,1 „Hedy Lamarr: Secret Communication System“. National Inventors Hall of Fame. Suarchyvuotas originalas 2016-11-29. Nuoroda tikrinta 2023-03-04.
  55. ↑ Long, Tony (2011-08-11). „This Day in Tech: Aug. 11, 1942: Actress + Piano Player=New Torpedo“. Wired. Suarchyvuota iš originalo 2011-09-10. Nuoroda tikrinta 2023-03-04.
  56. ↑ Kahn, David (2014-01-17). How I Discovered World War II's Greatest Spy and Other Stories of Intelligence and Code. p. 158. ISBN 978-1-4665-6199-1.
  57. ↑ „Method of maintaining secrecy in the transmission of wireless telegraphic messages“. Patents.google.com.
  58. ↑ „short history of spread spectrum“. Electronic Engineering (EE) Times. 2012-01-26. Suarchyvuota iš originalo 2018-08-26. Nuoroda tikrinta 2023-03-04.
  59. ↑ „Hollywood star whose invention paved the way for Wi-Fi“. New Scientist. 2011-12-08. Suarchyvuotas originalas 2014-02-03. Nuoroda tikrinta 2023-03-04.
  60. ↑ Craddock, Ashley (1997-03-11). „Privacy Implications of Hedy Lamarr's Idea“. Wired. Condé Nast Digital. Suarchyvuotas originalas 2015-08-05. Nuoroda tikrinta 2023-03-04.
  61. ↑ „Hedy Lamarr Inventor“ (PDF). The New York Times. 1941-10-01. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-04-10. Nuoroda tikrinta 2023-03-04.
  62. ↑ „Hedy Lamarr, 1969 TV Interview“. The Merv Griffin Show. 1969. Suarchyvuotas originalas 2017-10-03.
  63. ↑ „Hedy Lamarr Loses Fight to Stop Autobiography“. The Tuscaloosa News. 1966-09-27. p. 12 – via Google Newspapers.
  64. ↑ „Hedy Lamarr Loses Suit to Halt Book“. The New York Times. 1966-09-27. p. 74.
  65. ↑ „Lamarr Autobiography Prompts Plagiarism Suit“. The New York Times. 1967-02-07. p. 18.
  66. ↑ „Hedy Lamarr in 1950s Aspen“. The Aspen Times Weekly. 2012-03-22.
  67. ↑ Hedy Lamarr: The Most Beautiful Woman in Film. 2010. p. 194.
  68. ↑ „Google Doodle of the day: Who is Hedy Lamarr?“. Palm Beach Post. 2015-11-09. Suarchyvuotas originalas 2017-04-19.
  69. ↑ Salamone, Debbie (1991-10-24). „Hedy Lamarr Won't Face Theft Charges If She Stays In Line“. Orlando Sentinel. Suarchyvuotas originalas 2012-03-24. Nuoroda tikrinta 2023-03-04.
  70. ↑ Interview: Mel Brooks. Blazing Saddles (DVD). Burbank, California: Warner Brothers Pictures/Warner Home Video, 2004; ISBN 0-7907-5735-4.
  71. ↑ Barton, Ruth (2010). Hedy Lamarr: The Most Beautiful Woman in Film. Lexington: University of Kentucky Press. p. 220. ISBN 978-0-8131-3654-7.
  72. ↑ „Hedy Lamarr Sues Corel“. 1998-04-07. Suarchyvuotas originalas 2011-07-06.
  73. ↑ Sprenger, Polly (1998-11-30). „Corel Caves to Actress Hedy Lamarr“. Wired. Suarchyvuotas originalas 2013-06-15.
  74. ↑ 74,0 74,1 „Hedy Lamarr“. Hollywood Chamber of Commerce. Suarchyvuota iš originalo 2013-11-11. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  75. ↑ „Hedy Lamarr“. Los Angeles Times Hollywood Star Project. Suarchyvuota iš originalo 2013-11-15. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  76. ↑ „Court To Weigh Plea of Lamarr's Estranged Son“. Orlando Sentinel. Suarchyvuotas originalas 2016-02-17. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  77. ↑ „Hedy Lamarr's Adopted Son Trades Claim To Estate For $50,000“. Suarchyvuotas originalas 2016-11-13. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  78. ↑ Moore, Roger (2000-01-20). „Hedy Lamar: 1913-2000“. Orlando Sentinel (anglų). Suarchyvuotas originalas 2017-11-15. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  79. ↑ 79,0 79,1 „Calling Hedy Lamarr“. Mischief Films. Suarchyvuotas originalas 2007-12-05. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  80. ↑ „Philly's Best“. Boxoffice: 30-C. 1939-01-07.
  81. ↑ „Anna Neagle's Film Award“. The Mercury (1951-05-10). Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  82. ↑ „Farewell, Foo Foo“. Manchester Evening News (anglų). 2004-08-12. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  83. ↑ „Privacy Implications of Hedy Lamarr's Idea“. WIRED. Suarchyvuota iš originalo 2018-05-24. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  84. ↑ „1940's Film Goddess Hedy Lamarr Responsible For Pioneering Spread Spectrum“. INVENTION CONVENTION ® - Gateway to the World of Inventing. Suarchyvuota iš originalo 2018-06-25. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  85. ↑ „Hedy Lamarr: Invention of Spread Spectrum Technology“. women-inventors.com. Suarchyvuota iš originalo 2015-11-12. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  86. ↑ Peterson, Barbara Bennett (2001 m. balandžio mėn.), "Lamarr, Hedy", American National Biography 
  87. ↑ https://tidbits.com/1998/11/30/coreldraw-8-a-hedy-experience/
  88. ↑ „Auf den Spuren einer Hollywood-Diva“. Nuoroda tikrinta 2023-03-05 – via PressReader.
  89. ↑ Presse-Service (2014-11-07). „Archivmeldung: Hedy Lamarr erhält Ehrengrab der Stadt Wien“. Presseservice der Stadt Wien (vokiečių). Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  90. ↑ „Verstorbenensuche Detail - Friedhöfe Wien - Friedhöfe Wien“. friedhoefewien.at (vokiečių). Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  91. ↑ „Hedy Lamarr: Ein Kino-Orgasmus, eine bahnbrechende Erfindung, 101. Geburtstag“. GIGA (vokiečių). 2015-11-09. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  92. ↑ „IAU Minor Planet Center“. minorplanetcenter.net. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  93. ↑ „Small-Body Database Lookup“. ssd.jpl.nasa.gov. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  94. ↑ Ivanis, Daniel J. „The stars come out: Recruiting ad featuring Hedy Lamarr creates 'buzz't“. Boeing Frontiers. Suarchyvuota iš originalo 2012-10-29. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  95. ↑ 1940 US Census via Ancestry.com
  96. ↑ To Tell The Truth - Hedy Lamarr + Anthony Loder + Denise Loder Deluca. Suarchyvuota iš originalo 2014-06-06. Nuoroda tikrinta 2023-03-05 – via YouTube.
  97. ↑ „Hedy Lamarr Adopts Baby Boy“ (PDF). nytimes.com. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  98. ↑ „HEDY NEWS: LAMARR'S SON NOT ADOPTED“. New York Post (anglų). 2001-02-05. Suarchyvuota iš originalo 2018-06-12. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  99. ↑ „Hedy Lamarr Biography“. Suarchyvuotas originalas 2011-12-30.
  100. ↑ 100,0 100,1 100,2 100,3 100,4 „Lux Radio Theater .. episodic log“. otrsite.com.
  101. ↑ „Vintage Radio Shows“. Vintageradioshows.com.
  102. ↑ „Hedy Lamarr 'Come Live with Me" Live Radio Performance“. Suarchyvuotas originalas 2021-11-10 – via YouTube.
  103. ↑ „The Internet Archive“. Archive.org.
  104. ↑ „Jerry Haendiges Vintage Radio Logs“. Otrsite.com.
  105. ↑ „Vintage Radio Shows“. Vintageradioshows.com.
  106. ↑ Alan Menken (Ft. Lee Wilkof & Ron Taylor) – Sudden Changes/ Feed Me (Git it). Nuoroda tikrinta 5 kovo 2023 
  107. ↑ Hodgson, David (2004-11-23). Half-Life 2: Raising the bar. Prima Games. p. 124. ISBN 978-0761543640. Nuoroda tikrinta 2023-03-05 – via Google Books.
  108. ↑ „Frequency Hopping“. Hourglass Group. Suarchyvuota iš originalo 2015-05-21. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  109. ↑ Legge, Andrew (2009). „The Chronoscope“. Fastnet Films. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  110. ↑ „BCS launches celebrity film campaign to raise profile of the IT industry“. BCS. Suarchyvuota iš originalo 2014-10-19. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  111. ↑ „Trude Fleischmann (American, 1895–1990): "Hedy Lamarr"“. Recollection: Thirty Years of Photography at the New York Public Library. New York Public Library. Suarchyvuota iš originalo 2015-11-19. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  112. ↑ „Positively Poisonous, Medusa's Heroin, Beauty and Brains“. Dark Matters: Twisted But True. Season 2. Episode 5. 2011-09-07. Science Channel. Suarchyvuota iš originalo 2013-11-14. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  113. ↑ Genzlinger, Neil (2013-03-18). „On the Origins of Gadgets“. The New York Times. Suarchyvuota iš originalo 2016-11-29. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  114. ↑ „'Dark Knight Rises' star Anne Hathaway: 'Gotham City is full of grace'“. Los Angeles Times. 2011-12-29. Suarchyvuotas originalas 2012-07-06. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  115. ↑ „Hedy Lamarr's 101st birthday“. Suarchyvuota iš originalo 2017-06-10. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  116. ↑ „'HEDY! The Life & Inventions of Hedy Lamarr' Extended by Popular Demand“. broadwayworld.com. 2016-10-28. Suarchyvuotas originalas 2017-01-31.
  117. ↑ Gerber, C. E. (2016-11-14). „HEDY! : The Life and Inventions of Hedy Lamarr Review - Simple and Effective“. lasplash.com. Suarchyvuotas originalas 2017-02-02.
  118. ↑ „Stand Still & look Stupid - A play in three acts“. The Life Story of Hedy Lamarr. Suarchyvuota iš originalo 2018-03-14. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  119. ↑ Varnum, Janet (2018-03-05). „STAND STILL AND LOOK STUPID“. The Ark Magazine. Suarchyvuotas originalas 2020-01-27. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  120. ↑ Topel, Fred (2015-08-06). „Exclusive: 'Marvel's Agent Carter' Producers on Season Two Villain, Hollywood Setting, and Action“. /Film. Suarchyvuota iš originalo 2015-08-08. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  121. ↑ „"DC's Legends of Tomorrow" Helen Hunt (TV Episode 2017) - IMDb“. The Internet Movie Database. 2017-11-14. Suarchyvuota iš originalo 2018-06-16. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  122. ↑ Thorpe, Vanessa (2017-11-12). „Film tells how Hollywood star Hedy Lamarr helped to invent wifi“. The Guardian. Suarchyvuota iš originalo 2017-11-12. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  123. ↑ „"Timeless" Hollywoodland (TV Episode 2018) - IMDb“. The Internet Movie Database. 2018-03-25. Suarchyvuota iš originalo 2018-04-02. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  124. ↑ Colothan, Scott (2022-05-30). „Johnny Depp performs four songs with Jeff Beck at Sheffield concert - watch“. Planet Rock. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
  125. ↑ "What If...?" What If... Captain Carter Were the First Avenger? (TV Episode 2021) - IMDb. Nuoroda tikrinta 5 kovo 2023 


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Hedy_Lamarr&oldid=7204056"