Samsonas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Samsonas (hebr. שִׁמְשׁוֹן, tar. Šimšon vert. atspindintis Saulę) žydų mitologijoje – paskutinis Izraelio teisėjas, aprašytas Teisėjų knygoje. Pasak jos, Samsonas, kurio žmoną filistietis uošvis atidavė kitam, ėmęs keršyti visiems filistiečiams. Buvo nazarėjus, pašvęstas Dievo tarnybai dar motinos įsčiose. Pasižymėjo neregėta jėga kaip graikų Heraklis – vienas pats įveikė liūtą imtynėse, nugalėjo visą armiją ir nugriovė pastatą. Samsono jėgos šaltinis buvo jo plaukai, kuriuos kirpti draudė nazarėjo įžadas. Apgaule nukirpus Samsono plaukus, jėgos jį apleidusios.
[taisyti] Nuorodos
