Žvynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Keterotieji žalčio Amphiesma stolatum žvynai
Paprastosios kuojos (Rutilus rutilus) žvynai
Didžiojo skujuočio (Manis gigantea) iškamša

Žvynai – kieti plokštelių pavidalo odos dariniai. Būdingi žuvims ir ropliams. Žvyniškus darinius turi ir kai kurie žinduoliai - skujuočiai (dengia kūną), bebrai, žiurkės (dengia uodegas).

Žuvų žvynai[taisyti | redaguoti kodą]

Žuvų odos darinys. Skiriamos keturios pagrindinės žvynų rūšys:

  • Plakoidiniai žvynai – juos turi daugelis kremzlinių žuvų: rykliai, rajos. Tokie žvynai išsidėsto taisyklingomis eilėmis. Kai kurių rūšių oda naudojama kaip šlifavimo priemonė. Žvynai plačiu pagrindu įsitvirtinę giliai odoje, aštrios jų viršūnės nukrypusios atgal. Žvyno viduje yra dentino sienelių apgaubta ertmė (panašiai kaip tikro danties pulpa), paviršių dengia panaši į dantų emalį medžiaga.
  • Kosmoidiniai žvynai – dažnai aptinkami iškastinių žuvų fosilijose. Dabartinių dvikvapių (dvikvėpių) žuvų žvynai išsivystė iš kosmoidinių žvynų.
  • Ganoidiniai žvynai – juos turi kaimanžuvės, amijos ir daugiapelekiai. Tokie žvynai dažniausiai yra rombo formos, tarpusavyje sujungti lanksčia jungtimi.
  • Cikloidiniai žvynai, būdingi didžiajai daugumai kaulinių žuvų. Šie žvynai persidengia lyg stogo čerpės. Cikloidinių žvynų atmaina su dantytu kraštu vadinami ktenoidiniais (gr. ktenos - šukos) žvynais.


Commons-logo.svg Vikiteka: Žvynas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka